„Verslinės žvejybos draudimas problemų neišspręs, o tik žlugdys Neringos kraštą”

Politika

Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria norima uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, neatsižvelgia į Neringos bendruomenės interesus, miesto svečių poreikius ir nesprendžia realių problemų, o tik sugriautų tai, kas šiame krašte kurta metų metus, tikina neringiškis liberalas Andrius Bagdonas.

„Verslinės žvejybos draudimo šalininkai teigia, jog tokio įstatymo reikia, nes mažėja žuvų ištekliai. Bet moksliniai tyrimai rodo, kad per metus žvejai verslininkai pagauna mažiau žuvies nei žvejai mėgėjai – būtent jie aktyviai pasisako už naują draudimą. Mano nuomone, – tai tik išskirtinai diskriminuoja žvejus verslininkus ir yra perteklinė, nelogiška priemonė – tikrai ne šimtametės Neringos žvejų tradicijos mažina žuvų išteklius Kuršių mariose“, – pranešime cituojamas A. Bagdonas.

Pagal statistikos duomenis per metus žvejai verslininkai pagauna maždaug 1000-1200 tonų žuvies, o mėgėjai 2020-aisiais sugavo 1305 tonas. Kuršių mariose aktyviai „žvejoja“ ir kormoranai – vidutiniškai per metus jie suvartoja 653,3 tonos žuvies. Anot politiko, išsaugoti žuvų populiaciją 30-40% per metus galima taikant alternatyvias priemones – sumažinant žuvavimo kvotas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

A. Bagdonas teigia, kad nauju draudimu siūlant saugoti žuvies išteklius, nesuprantama, kad Lietuvai priklauso tik maždaug ketvirtadalis Kuršių marių teritorijos, todėl net ir įvedus žvejybos draudimus, žuvys ir toliau laisvai migruos į Rusijai priklausančius marių vandenis. Anot politiko, dėl šio proceso kalti ne dėl Neringos žvejai, o prasta ekologinė situacija pamaryje.

„Po Klaipėdos uosto gilinimo darbų stipriai kinta marių šiaurinės dalies sūrumas, o tai veikia žuvų migraciją – šaltuoju periodu jos traukiasi iš tokių zonų ir didesne dalimi eina per Kaliningrado vandenis. Mokslininkai sako, jog pritaikius draudimą, staigaus pagerėjimo nematytume, o jį matytų tik Rusija, kuriai priklauso didelė Kuršių marių dalis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ne tik verslininkai daro neigiamą įtaką Kuršių marių augmenijai – nuslėptas „Grigeo“ taršos atvejis pakenkė visai ekosistemai ir turėjo netiesioginę įtaką žuvų ištekliams“, – dėsto A. Bagdonas.

Versline žvejyba Neringoje užsiima apie 20 įmonių, kuriose, priklausomai nuo sezono, dirba apie 50-60 žvejų. Dar didelis skaičius dirba perdirbimo, tiekimo įmonėse, galiausiai kavinėse, restoranuose, kur realizuojama šviežia žuvis.

„Europos Sąjunga yra numačiusi specialias priemones remti verslinę žvejybą ir žvejai jau dabar yra pateikę paraiškas ES finansavimui gauti, vykdo projektus. ES prioritetas tikrai nėra uždrausti verslinę žvejybą. Niekaip nesuprantu, kodėl savo rankomis norime sugriauti, ką patys sukūrėme?“, – cituojamas politikas.

Greta ekonominių paskaičiavimų, rengiant įstatymą, anot jo, liko neišgirsta ir vietos bendruomenė. Ji esą kaip niekad vieningai stoja ginti savo krašto interesų. Skaičiuojama, jog Neringoje apie 80-90% gyventojų per turizmą yra susiję su versline žvejyba, kuri yra tapusi neatsiejama šio krašto įvaizdžio dalimi.

„Nauju draudimu tik sužlugdytume vietos bendruomenės gyvenimą, susiformavusį per šimtmečius. Juk žvejybos paveldas, išsaugotos tradicijos, buvo vienas iš kertinių kriterijų įtraukiant Neringą į UNESCO vertybių sąrašą. Įsiklausęs į žvejų, biologų, vietos bendruomenės narių argumentus negaliu pritarti tokiam draudimui. Kviečiu kolegas išgirsti mokslinius argumentus, pagalvoti apie tokio draudimo žalą unikaliam Kuršių Nerijos kraštui ir siūlomoms įstatymų pataisoms nepritarti“, – cituojamas A. Bagdonas.

1 Comment

  1. Vigilijus

    Sako Šapras mirė. Netikiu. Negali būti žmogus mires, o jo balsas – gyvas balsas, skamba ausyse. Perskaičius šiuos pasisakymus girdi ne tik Šapro balsą, bet matai ir patį genialų artistą: „arba tu nuo tos aukšlės numeti porą kilogramų, arba aš tuos 40 pionierių kaip mat išguldau iš „kalašnikovo””. Bet grižkim prie gyvų. Nereikėtų ginčytis kas daugiau žuvies mariose pagauna – vieni duomenis klastoja, kitiem jų neprivalu deklaruoti. Kormoranų irgi neapklausi – apsimeta durnais ir atsisako atsakinėti į klausimus. Ko norėti iš kormoranų, jei GRIGEO vadovai elgiasi taip pat. Pašnekovas teigia, kad Lietuvai priklauso ketvirtadalis Kuršių marių teritorijos- gryna teisybė. Pašnekovas teigia, kad žvejai verslininkai(Lietuvos)mariose pagauna 1000-1200 t žuvies. Žinau kad meluoja, bet nežinau kiek stipriai. Skaitau spaudą ir matau, kad rusai(verslininkai) mariose pagauna 1600 t žuvies, nors leidžiama kvota – 1800 t. Tikrai meluoja. Rusai galėtų sakyti kad pagauna 5000 t ir būtume lygūs. Bet jie potologiniai melagiai. Meluoja kad meluotu. Ką daryti? Kurią pusę palaikyti? Žinau vieną -aš prieš verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Žinau ir kitą – pamario kraštas be džiūstančių tinklų ir gaudyklių, be rūkstančių žuvies rūkyklų ir krante apverstų ar vandenyje siūbuojančių valčių, be rūkytų karšių ir karštos žuvienės pamario restorane iš ka tik pagautos mariose žuvies – tai Palanga. Kam mums dvi Palangos? Ar mums reikia dviejų palangų? O gal galima rasti visus tenkinantį sprendimą?

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Nidoje - retų meno kūrinių paroda, skirta Švyturių metams

Neringos muziejai kviečia atverti meno ir istorijos puslapius parodoje „Švyturiai ≠ Laivai“, kurios atidarymas įvyks ketvirtadienį, kovo 29 d., 17 ...
2024-03-25
Skaityti daugiau

Regionas

Neringa kviečia į šventinį miškasodį

Neringa savo gyventojus ir svečius pavasarį jau antrąjį kartą kviečia sutikti prasmingai – dalyvauti šventiniame miškasodyje ir taip prisidėti prie ...
2024-03-21
Skaityti daugiau

Švietimas

„Vėtrungės“ gimnazijoje - unikali paroda

Minint Pasaulinę žemės dieną, trečiadienį Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje pristatyta Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto parengta paroda „Pažintis su nematoma ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This