Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. Įstatymą pasirašė 40 Seimo narių iš visų parlamentinių frakcijų. Tarp padėjusiųjų parašus yra ir Klaipėdoje išrinkti konservatoriai Audrius Petrošius bei Arvydas Pocius.

Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių. Už pasitraukimą iš verslo arba persiorientavimą numatomos kompensacijos, kurių tvarką iki šių metų lapkričio 1 d. turės parengti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Įstatymo projekte numatyta uždrausti ir verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose, esančiuose prie Klaipėdos uosto molų ir Šventosios upės žiočių bei visoje priekrantėje – 300 m nuo jūros kranto linijos.

„Įregistruotas įstatymo projektas yra apgalvotas ir orientuotas į rezultatus. Treji metai yra trumpas, bet realus laikotarpis, per kurį įmanoma sąžiningai atlyginti žvejams verslininkams už pasitraukimą iš verslinės žvejybos sektoriaus ir/ar perėjimą prie kitos veiklos. Daugiau nei pusė verslinės žvejybos įmonių šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų ir paramų, todėl staigus jų veiklos nutraukimas grėstų baudomis ir sankcijomis, kurias valstybė turėtų kompensuoti papildomai“, – pranešime cituojama A. Gedvilienė.

Nuo 2015 metų verslinė žvejyba buvo stipriai apribota šalies ežeruose. Teigiama, kad po verslinės žvejybos uždraudimo Kauno mariose, žuvų ištekliai per kelerius metus čia pagausėjo kelis kartus.

Įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad viešai prieinamais duomenimis įmonėse, kurios užsiima versline žvejyba dirba apie 200 fizinių asmenų, o 40 proc. žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, pajamos iš žvejybos tesiekia vos apie 900 Eur per metus, daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo taip pat siekia vos kelis tūkstančius eurų per metus.

2018 metais Baltijos jūroje ir Kuršių mariose žvejojusios įmonės į valstybės biudžetą per PVM, GPM mokesčius ir VSD įmokas iš viso sumokėjo 270 381 Eur. Atėmus dvi daugiausia Baltijos jūroje žvejojančias įmones sumokėtų mokesčių lieka 159 633 Eur. Žvejai mėgėjai vien tik už žvejybos leidimus į valstybės biudžetą kasmet sumoka 1,6-1,8 mln. Eur.

Įstatymo projekte numatoma, kad verslinė žvejyba bus toliau galima polderiuose – Nemuno žemupyje pavasarinių potvynių užtvindytose pievose – kuriuose žuvys uždūsta. Tai pat bus toliau leidžiama stintų žvejyba Kuršių mariose su pūgžlių ir invazinių žuvų priegauda. Šios žuvies pagavimai šiuo metu sudaro apie pusę verslinės žvejybos įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, sugavimų.

Siekiant išsaugoti tradicijas numatoma leisti išlaikyti tradicinę žvejybą, kuri yra registruota kaip kultūros paveldas. Įstatyme numatytos išlygos, kurios leidžia tradicinę žvejybą kaip bumbinimas ar stintelių žvejyba sukant bobą, žvejybą švenčių metu.

Kartu su teikiamas ir Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma didinti žvejų mėgėjų sumokamus mokesčius už bilietus ir licencijas.

Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, siekiant apsaugoti ir pagausinti praeivių žuvų išteklius, įstatymo projekte numatyta uždrausti ir verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose, esančiuose prie Klaipėdos uosto molų ir Šventosios upės žiočių bei visoje priekrantėje – 300 m nuo jūros kranto linijos.

„Įstatymo projektas dar tik įregistruotas, jis yra gyvas ir atviras visuomenės diskusijoms bei siūlymams. Manau per svarstymo laikotarpį tiek komitetuose, tiek Seimo posėdžiuose, išgirsime ne vieną pasiūlymą ir papildymą, kuris tik sustiprins projektą ir leis priimti šį ilgai lauktą pokytį“, – cituojama A. Gedvilienė.