Šiemet pažymime lietuviško laivyno 100-metį. Ta proga būtų gražu ir prasminga naujus gatvėvardžius skirti būtent asmenybių, kūrusių laivyną, lietuvišką uostą, pirmųjų lietuviškų laivų kapitonų įamžinimui. Toks pasiūlymas jau pateiktas Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai, tačiau jokio atgarsio iš jos kol kas nesulaukiama.

Dabar didelis dėmesys skiriamas įamžinti Mažosios Lietuvos vietovardžiams, bet už borto lieka tiesiogiai su Klaipėda susijusi istorija. Esu jau anksčiau pateikusi pasiūlymą, kad nebūtų pasitenkinama tik atminimo lenta ar gatvės pavadinimu, o bendradarbiaujant su mokyklomis, būtų kuriamos neformalios miesto istorijos programos, kurios pagilintų pagrindinį mokymą.

Istorija gyva tiek, kiek ji yra komunikuojama. Pats laikas miestui aktyviau naudoti elektroninę komunikaciją – informacija apie gatvių pavadinimus, atminimo lentas galėtų gražiai sugulti į Klaipėdos apsą – mobiliąją programėlę, kuri atstotų gyvą ekskursijos vadovą ir leistų miesto svečiams ir, be abejo, patiems klaipėdiečiams giliau pažinti Klaipėdos istoriją.

Dar labai norėčiau, kad dabar tvarkomame Danės parke atsirastų atminimo ženklas, skirtas kurėno kapitonui Romaldui Adomavičiui. Nes taip dažnai jį matydavau ant suoliuko po liepomis prie fontano skaitantį. Labai norisi, kad išmoktume vertinti ne tik tai, kas buvo prieš 100 metų, bet ir su mumis gyvenančius ir Klaipėdą kuriančius žmones.

Man labai gaila, kad jau pastatyti paminklai sulaukia nepagarbaus elgesio. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų mieste nėra nei architekto, nei vyr. dailininko.

Mane tiesiog pribloškė tai, kad požeminiai šiukšlių konteineriai įkasti ką tik įkurtame Vydūno skvere.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Suprantu, Vydūno skulptūra nepurkštaus, kaip daugiabučio gyventojai dėl tokios kaimynystės. Tokiu būdu pademonstruota nepagarba pačiam Vydūnui ir skvero bei paminklo kūrėjams.

Kitas pavyzdys – Seklio skulptūra. Pažiūrėkite, ant kokios ji trupančios, byrančios, yrančios universiteto tvoros pritvirtinta! Na, jeigu jau turim aklą miesto dailininką, o architekto visai neturim, tai kodėl patys projekto autoriai ar iniciatoriai nesusiprato, kad toks derinys tiesiog gadina visą miesto įvaizdį! Tai yra tas pats, kaip priklijuoti deimantuką prie karieso išėsto priekinio danties.

Ir trečia – ar išveš kada miesto dailininkas/architektas/ūkvedys – tą nelaimingą laivelį iš Atgimimo aikštės, tapusį kičo simboliu? Jo užduotas labai blogas tonas daugina panašius objektus – boružes ar undinėles.

Atgimimo aikštė turi tapti miesto bendruomenės sutarimo, o ne kiršinimo, kaip dabar yra vieta. Nes pasiūlytas ufonautiškas Mėnulio projektas ir požeminis garažas, yra labiau skirtas Tumos viešbučiui, o ne Muzikiniam teatrui. Dėl Atgimimo aikštės ateities ir simbolikos reikia rengti miestiečių forumą, kuriame apsvarstytume kartu su ekspertais konkurso būdu pasiūlytus sprendinius.

Beje, prieš dešimt metų istorikai iškėlė idėją atstatyti Biržos pastatą. Kodėl ne? Svarstykime, juk Klaipėdą esame įpratę vadinti prekybos ir jūrų miestu. Jūrą turime, o prekyba? Prekybinę funkciją turėjo kaip tik ta miesto dalis, kuri formavosi aplink biržą.

www.pinterest.dk nuotr.

Ir ketvirta, atsakomybę už miesto įvaizdį turi prisiimti meras. Nes jis yra viso miesto vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius yra tik ūkininkas. Miesto įvaizdį atminties įamžinimas/įprasminimas kuria tiesiogiai.