Specialistų teigimu, įveikę COVID-19 infekciją žmonės neretai jaučia įvairias pasekmes, pasireiškiančias bronchitais, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, sutrikusia atmintimi ir kt.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva atkreipia dėmesį, kad neretai koronavirusas pažeidžia ausies klausos nervą. Taip, pasak specialistės, nutiko ir teisininkui Mariui. Iki tol buvęs visiškai sveikas, prieš pusmetį vyras persirgo COVID–19 liga. Po itin sunkios ligos eigos vyrą vargina tokie liekamieji reiškiniai, kaip sausas kosulys ir suprastėjusi klausa. Surdologijos kabinete išsityręs klausą, iš gydytojos pacientas sužinojo, kad koronavirusas sukėlė neurosensorinį prikurtimą, t.y. pažeidė abiejų ausų klausos nervą. Tiesa, būgnelis ir kitos garso perdavimo sistemos liko nepaliestos.

„Ši komplikacija nereta tarp Covid-19 liga ar gripu persirgusių pacientų. Yra ir daugiau klausos nervą silpninančių priežasčių, ypač jaunesniame amžiuje: darbas triukšme, fizinės ir garsinės traumos, ausų uždegimai, tam tikri antibiotikai, genetiškai paveldimos ligos, chemoterapija ar radioterapija, bet dabar ši komplikacija vis dažniau pasitaiko po koronovirusinės infekcijos“, – pastebi gydytoja otorinolaringologė.

Klausos nervo funkciją atstatančių preparatų ar operacijų, pasak specialistės, nėra, tačiau pagerinti gyvenimo kokybę teisininku dirbančiam Mariui, kuriam tapo sunku bendrauti su klientais bei kitiems, tokius sutrikimus turintiems žmonėms, galima. Vienintelė išeitis, pasak gydytojos M. Lebedevos – naudoti klausos aparatą.

Gydytoja pastebi, kad kelis šimtus eurų kainuojančius klausos aparatus gali įsigyti ne kiekvienas, tačiau surdologė primena, kad nuo 2017 metų klausos aparatų įsigijimas yra kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kas penkerius metus bet kokio amžiaus žmonėms yra kompensuojama už vieną įsigytą klausos aparatą ir du aparatus, vaikams iki 18 metų ar studentams iki 24 m.

„Kompensacijai gauti yra numatytos tam tikros sąlygos – turi būti abiejų ausų klausos sutrikimas, kuris siektų vidutinį klausos netekimo lygį“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Ji primena, kad dėl klausos netekimo lygio konsultuotis galima bet kuriame surdologijos ar otorinolaringologo kabinete, atliekančio klausos tyrimus bei klausos aparatų parduotuvėse. Tokia paslauga teikiama ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. Su šeimos gydytojo siuntimu kreipiantis į šioje poliklinikoje esantį surdologijos kabinetą pacientui atliekami visi būtini tyrimai – apžiūrimos ausys, įvertinama jų funkcija, atliekami klausos tyrimai, nustatomas klausos lygis bei diagnozė.

„Atlikus tyrimus, išrašomas siuntimas su kuriuo per 30 dienų galima kreiptis į bet kurią klausos aparatų parduotuvę kompensuojamam klausos aparatui įsigyti. Pacientui, pasirinkusiam visiškai kompensuojamą klausos aparato modelį, mokėti už jį nereikia, o pasirinkus technologiškai progresyvesnį modelį, kuris kainuos brangiau, pacientas turės primokėti kompensuojamo klausos aparato kainų skirtumą“, – aiškina gydytoja.

Specialistė pastebi, kad esant abiejų ausų prikurtimui, ne visi pacientai nori įsigyti antrą klausos apartą, dalis jų tiesiog neišgali įsigyti jo už pilną kainą. M. Lebedeva primena, kad du klausos aparatai yra geriau nei vienas, bet įsigyti antro tikrai nebūtina, nes nešiojant ir vieną klausos aparatą jokia žala klausai nėra daroma, tik pagerinama paciento gyvenimo kokybė.