P0

Miestas, Svarbu

Senojo turgaus likimas: valdžia toliau trypčioja vietoje (5)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-04-22


Klaipėdos savivaldybės administracijai nepavykus susiderėti dėl 49 proc. jos valdomos UAB „Senasis turgus“ akcijų emisijos su vienintele tokį susidomėjimą išreiškusia UAB „Tilžės turgus”, politikų vėl buvo prašoma apsispręsti, kaip toliau elgtis su šiuo senamiestyje esančiu objektu.

Iš keturių pasiūlytų variantų miesto Tarybos kolegija ketvirtadienį vykusio posėdžio metu nepasirinko nė vieno – nuspręsta klausimo svarstymą atidėti iki birželio.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Susiderėti nepavyko

Dar praėjusios kadencijos Klaipėdos politikai buvo nusprendę, jog reikia parduoti iki 49 proc. UAB „Senasis turgus” akcijų, kad  gautas lėšas būtų galima panaudoti prekybinės halės rekonstrukcijai.

Paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus atsiliepė tik Tilžės turgus, kuris paskutiniais Registrų centrui pateiktais duomenimis yra kontroliuojamas valdančiosios miesto Tarybos daugumo nario konservatoriaus Andriaus Petraičio brolio Ramūno. Mažasis akcininkas yra ir A. Petraičio tėvas Romas.

„Atvira Klaipėda” rašė, kad buvo jau ir parengtas sutarties projektas. Dalis jos punktų kėlė didelių abejonių ir kai kuriems ekspertams, ir politikams.

Dabar jau Klaipėdos savivaldybė konstatavo, jog derybos su Tilžės turgumi nutrauktos „nepavykus suderinti esminių akcininkų sutarties sąlygų”.

Anot administracijos, nebuvo sutarta dėl investicijoms skirtų lėšų (1 663 962,87 Eur) grąžinimo kredito įstaigai iš bendrovės mokamų dividendų bei investuotojų akcijų įkeitimo bankui; Tilžės turgaus noro per artimiausią laikotarpį nuo sutarties pasirašymo įgyti teisę valdyti 51 proc.; valdybos formavimo principų.

Ką siūlė?

Savivaldybės administracija miesto Tarybos kolegijai pateikė keturis galimus naujo sprendimo variantus.

Pirmasis iš jų – 51 proc. akcijų paketo pardavimas viešo aukciono būdu.
Kaip šio varianto minusas įvardijama tai, kad netenkama bedrovės kontrolės, o privačiam akcininkui priėmus sprendimus dėl investavimo į didinant jos įstatinį kapitalą, savivaldybei neinvestuojant, atitinkamai mažėtų jos valdoma akcijų paketo dalis.

Antrasis variantas – 75 proc. akcijų paketo pardavimas viešo aukciono būdu su tokiomis pačiomis galimomis neigiamomis pasekmėmis.

Miesto straipsnių vidus

Trečiasis siūlymas – viešo aukciono būdu parduoti visas akcijas. Teigiama, kad tai būtų galimybė gauti geriausią kainą bei į aukcioną pritraukti kiek įmanoma didesnį dalių skaičių. Kaip papildomas saugiklis į pardavimo sąlygas galėtų būti įtrauktas naujo savininko įsipareigojimas ir toliau vykdyti turgaus veiklą šioje teritorijoje ar jos dalyje.

Paskutinis iš siūlytųjų variantų – bendrovės įstatinio kapitalo didinimas privačių asmenų lėšomis, privačiam akcininkui perleidžiant 51 proc. akcijų.
Tokiu atveju tarp savivaldybės ir privataus investuotojo būtų pasirašoma akcininkų sutartis, kurioje būtų aptartos įmonės valdymo sąlygos.

Savivaldybės administracija politikams siūlė rinktis pilną UAB „Senasis turgus“ privatizaciją viešo aukciono būdu. Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis akcentavo, kad ir valstybė vyko įvairius jai priklausančių įmonių pertvarkymus, atsisako kai kurių veiklų ir pan.

„Pagrindinis tikslas, kodėl savivaldybė išėjo su šituos klausimu – teritorijos atgaivinimas, žmonių srautų pritraukimas vykdant ir papildomas veiklas. Kitas tikslas – įmonės turto atnaujinimas. Privatus akcininkas galės išvystyti šią teritoriją taip, kaip dabar numato galiojantys detalieji planai, galėtų kurti atskiras veiklas, gyvenamosios paskirties statybą. Tai galima padaryti tik privačiomis lėšomis. Vien iš turgaus veiklos neįmanoma čia sukurti gyventojų srauto visą laiką. Privatus savininkas tvarkytų jam priklausančius objektus, o miestas – jam priklausančią teritoriją. Konkretūs privataus akcininko įsipareigojimai turėtų būti numatyti akcijų pardavimo sąlygose. Pavyzdžiui, kad konkrečioje teritorijoje būtų vykdoma turgaus veikla. Žinoma, tai labai sudėtinga, gali būti daug ginčų, nesutarimų. Kyla rizika, kad nepavyks užtikrinti”, – sakė E. Simokaitis.

Kokios nuomonės?

Miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus po klausimo pristatymo pareiškė, kad medžiaga yra parengta visiškai nekorektiška. Anot jo, turint ir 49 proc. akcijų savivaldybė gali ženkliai įtakoti įmonės veiklą.

„Garantuoti, kad privatus akcininkas, turėdamas 51 procentus akcijų suteiktų daugiau galių savivaldybei, tikrai negalima”, – replikavo E. Simokaitis.

Liberalas Saulius Budinas savo ruožtu teiravosi, kas atsakingas už tai, kad po dviejų metų vėl sugrįžtama į pradinį tašką, kodėl tiek ilgai „murkdytasi paprastame dalyke”.

„Mes esame atsakingi, kolegija, kuri priėmė tokį sprendimą. Aš jau tada sakiau, kad su tokiomis sąlygomis nesurasime investuotojo”, – reagavo Rimantas Taraškevičius.

„Derybų eigoje iškilo du dalykai – dėl investavimo ir valdymo teisių perėmimo. Kodėl negalėjote ateiti į Tarybą ir paklausti? Šiandien ateinate ir mes vėl esame nulinėje situacijoje”, – ilgą procesą taip pat kritikavo Judita Simonavičiūtė.

E. Simokaitis savo ruožtu teigė, kad informacija politikams buvo pateikta, o nuomonė nebuvo išreikšta, tad „ateiti į Tarybą vien dėl to, kad ateiti” tikslo ir nebuvo.

„Nematau nieko naujo. Emisijos variantas per tuos metus galėjo būti tobulinimas. Nesutariate dviem klausimais – tai pasitikslinkite. Galėjo būti ir antras emisijos etapas. Mūsų pagrindinis tikslas, kad išliktų turgaus veikla. Jau seniai galėjo būti parduota ir „Maxima”, „Rimi” ar „Lid” būtų suakumuliavę srautus, bet ne toks yra savivaldos tikslas. Savivaldybės administracija nėra suformavusi pagrindinių tikslų, ko siekiate. Yra galimybė jungti abu turgus, kurių vienas gyvena geriau. 51 ar 75 procentai dabar nieko nesako. Šiandien aš nematau, kad galima pritarti”, – teigė J. Simonavičiūtė.

A. Vatikus tikino, kad pirmiausia reikia turėti „paskutinę duomenų visumą, ką mes šioje vietoje pilna apimti norėtume matyti”.

„Nė vienu iš pirmų trijų variantų atveju savivaldybė neturi galimybės įtakoti. Išleidžiant emisiją sumokėti pinigai patenka į įmonės kasą, yra galimybė vysti bendrovę ir savivaldybė įgyja galimybę kontroliuoti įmonės veiklą ir sekti, ar uždaviniai akcijų pardavimo sutartyje yra vykdomi. Kitu atveju miestiečiai yra pasmerkiami milžiniškai rizikai gauti ne tokį produktą. Sėkmės atvejų yra labai mažai. Sutinku, kad naujas akcininkas turi turėti galimybę tikėti, kada ateityje valdys daugiau akcijų”, – kalbėjo A. Vaitkus.

„Du metus nesugebame susiderėti, susitarti dėl sutarties, kaip mes atrodome miestiečių akyse, kaip žiūrės verslas. Matėme sutarties projektą, kuris nebuvo pats geriausias, bet seniai buvo galima ateiti į tarybą, pasikoreguoti ir eiti pirmyn. Pagrindiniai argumentai dabar yra kiek parduoti, o tikslo susiformavę neturime. Kiti miestai yra nuėję ir kitais keliais, Vilnius yra išnuomavęs ilgalaikei veiklai, kad ir už simbolinį mokestį. O dabar pasirinkimas labai mažas. Visi sutinka su tuo, kad išlaikyti turgaus funkciją senamiestyje. Mažų mažiausiai neatsakinga taip elgtis, reikia galvoti, kaip parduoti, kas išlaikyti funkciją. Nematau nė vieno optimalaus varianto” , – teigė S. Budinas, pasiūlęs atidėti šio klausimo svarstymą, kad būtų galima pasitarti frakcijose.

„Padarom petraukėlę porai savaičių, pasitariame frakcijose, du metai praėjo, pakentėsim dar dvi savaites”, – antrino R. Taraškevičius.

Tuo metu K. Bagdonas teigė, kad po „daugelio interpretacijų ir sąmokslo teorijų” dabar turi prasidėti kitas procesas, kuriame galėtų dalyvauti visi, kas tik nori. Jis teigė, jog po to, kai išgirdo, jog nėra jokių garantijų ar saugiklių dėl turgaus veiklos tęstinumo, yra linkęs pritarti variantui, kur savivaldybė turėtų įtakos įmonės valdymui.

Jo kolega Aidas Kaveckis teigė, jog buvo pasiruošęs pritarti viso akcijų paketo pardavimui, bet išgirdęs poziciją dėl saugiklių, dabar mano, jog optimalus variantas yra emisija, nes tada savivaldybė galės kontroliuoti įmonės veiklą.

Visiškai priešingos nuomonės laikėsi Alvidas Šimkus. Jo teigimu, parduodant akcijas miestas gauna pinigų, o emisija yra lyg turto padovanojimas, nes pinigai lieka įmonėje.

„Reikia parduoti 100 procentų, tegu ateina turtingas žmogus ir gali investuoti, tik reikia surašyti sąlygas, kurias turi vykdyti”, – sakė jis.

Meras Vytautas Grubliauskas taip pat tikino, jog buvo nusiteikęs palaikyti Savivaldybės administracijos siūlytą variantą, tačiau dabar esą akivaizdu, kad net rimti saugikliai „ilgalaikės perspektyvos kontekste neatlaiko rizikos”.

„Įtikinamai nuskambėjo Vilniaus pavyzdys apie nuomą. Yra variantas paruošti alternatyvų variantą sujungti turgus ir nuoma privačiam investuotojui. Palaikysiu ketvirtą variantą”, – sakė meras.

Suformulavus kaip balsavimo alternatyvą klausimo atidėjimą iki birželio, prieš tai kategoriškai pasisakė A. Kaveckis.

„Klaipėdiečiai pavargo laukti, reikia priimti sprendimą čia ir dabar”, – teigė jis.

Tačiau dauguma kolegijos narių turėjo kitą nuomonę – atidėjimą balsuodami palaikė S. Budinas, Arvydas Cesiulis, Laima Juknienė, J. Simonavičiūtė, A. Šimkus, R. Taraškevičius ir A. Vaitkus. Už sprendimo priėmimą pasisakė V. Grubliauskas, K. Bagdonas, Arūnas Barbšys ir A. Kaveckis.


    2021-04-22

    5 komentarai “Senojo turgaus likimas: valdžia toliau trypčioja vietoje”

    1. AvatarApgailėtina (IP: 86.100.21.85)

      Pažangiose šalyse valstybinės struktūros privačiam sektoriui perleidžia net skrydžius į kosmosą, o pas mus bijo patikėti nutriušusio turgaus. Dviejų metų neužteko pagalvoti, prireikė dar kelių savaičių, kurios greičiausiai pavirs pusmečiu ar dar metais. Iš aprašytų diskusijų matosi kas ten didžiausi stabdžiai – tai B. T ir S. Gal jie tarpusavyje varžosi dėl įtakos palankiam sprendimui priimti? O gal tokiu būdu praneša būsimam investuotojui kam iš jų konkrečiai nešti “dėžutę nuo butelio”? Taip dabar vadinasi “pasitarimas frakcijose”. Juk aukcionas niekam iš jų neįdomus.

    2. Avatarir taip aišku,kad (IP: 86.100.172.247)

      ,ko gero,patys turguje nebuvę keletą metų,paprastą dieną ten su žiburiu tik pirkėją aptiksi,gali idealiai ten tvarkytis,atgyveno jau turgai,o metai covidiniai dabaigė.

    3. AvatarAntanas (IP: 77.79.44.51)

      neužilgo baigsis kadenciją ,baigsis vargai tegul kiti rupinasi

    4. AvatarTomas (IP: 86.100.133.193)

      Turint tokius nevykėlius, kitaip ir nebus. Silpnakinkliai.

    5. Avatarneparduoti (IP: 83.176.228.122)

      senasis turgus turi šimtametę istoriją. Jau nekalbant, kad pati prekybos turguje tradicija yra Europos kultūros dalis, puoselėjama Barselonoje, Paryžiuje, Londone, Vilniuje, Kaune ir kituose save gerbiančiuose miestuose. Mūsų miestelio politikai nusileidžia žemiau turgaus prekiautojų lygio, kalbėdami tik apie komercinius niuansus. Toks įspūdis, kad norima turgumi atsikratyti, tik nesutariama dėl kainos. Man labiau patiktų, kad būtų kalbama, kaip išsaugoti, kaip apginti nuo prichvatizacijos ir atgaivinti, kas iš patikimų partnerių tai galėtų padaryti. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Naujasis turgus tvarkosi kuo puikiausiai būdamas savivaldybės įmone. Kuo nuo naujojo skiriasi senasis? Kam tą dviratį išradinėti???

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt