Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais užfiksuota ir pietinėje miesto dalyje. Tai paaiškėjo, kai penktadienį viešai buvo pristatyti Klaipėdos savivaldybės 2020 m. aplinkos oro taršos, dirvožemio ir triukšmo monitoringo rezultatai.

Viena iš teritorijų pietinėje miesto dalyje, kurioje nustatyta dirvožemio tarša, yra ir „Versmės” progimnazijos stadionas. Palmiros Mart nuotr.

Dirvožemio monitoringą atliko Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. Pernai dirvožemis tirtas pietinėje miesto dalyje ir Klaipėdos paplūdimiuose. 2019 metais dirvožemio monitoringas buvo atliktas šiaurinėje miesto dalyje ir tada paaiškėjo, kad didelės teritorijos yra užterštos chromu ir kitais sunkiaisiais metais. Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė jau ieško rangovo, kuris sutvarkytų teritorijas palei Švyturio gatvę, o taip pat Vitės progimnazijos stadioną ir darželio „Bitutė“ teritoriją. Rangovas turės nukasti ir išvežti užterštą dirvožemį, o į jo vietą atvežti naują.

Pietinėje miesto dalyje pernai dirvožemis tirtas 68 vietose, o taip pat ir trijuose paplūdimiuose – Melnragėje, Giruliuose ir Smiltynėje. Paplūdimiuose jokios taršos nerasta.

Kitokia situacija yra mieste. Klaipėdos turizmo mokyklos teritorijos grunte aptiktas neleistinas cinko kiekis, o „Gilijos“ mokyklos stadiono grunte aptikti neleisti kiekiai arseno, vario ir cinko. Šioje vietoje taip pat aptiktas bario kiekis, kuris yra labai artimas ribinei vertei.

Pietinėje Klaipėdos dalyje taip pat nustatyta 11 teritorijų, kuriose įvairių sunkiųjų metalų kiekiai viršija 55 proc. ribinės vertės. Tokios teritorijos yra jau minėta Klaipėdos turizmo mokykla ir „Gilijos“ pradinė mokykla, o taip pat – H. Zudermano gimnazijos stadionas, „Versmės“ progimnazijos stadionas, „Smeltės“ progimnazijos stadionas, „Vėtrungės“ gimnazijos stadionas, „Aukuro“ gimnazijos stadionas, Klaipėdos universiteto teritorija Minijos g. 153, lopšelio-darželio „Volungėlė“ teritorija, Pajūrio pagrindinės mokyklos teritorija ir lopšelio-darželio „Žemuogėlė“ teritorija.

Daugelyje šių teritorijų būtent chromo koncentracija siekia daugiau nei 55 proc. ribinės vertės.

„2019 metais tyrimai buvo šiaurinėje miesto dalyje ir fiksuoti chromo viršijimai. Dabar irgi fiksuojame chromą. Kokios priežastys? Tos vietos, kur aptikti ribinių verčių viršijimai ar priartėjimai prie jų, yra greta intensyvių gatvių ir lyg tai galėtų turėti įtakos, bet taip teigti negalima. Galbūt padidėjimas įtakos turi ir natūralūs gamtiniai kiekiai, prigimtinė uolienų sudėtis. Procesai turėtų būti stebimi ir patvirtinti moksliniais tyrimais. Tačiau lyginat šiaurinė ir pietinė miesto dalis, matome, kad pietinėje geohigieninė aplinka yra saugesnė, nes čia tik mažiau nei 3 proc. tirtų vietų aptikome viršijimus, o šiaurinėje šis santykis siekė 24 proc.“, – teigė Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto atstovė Raimonda Ilginė.

Ji tvirtino, kad dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais žmogui gali pakenti tuomet, jei jis vartoja jame užaugintas daržoves. Grėsmė kyla ir tuomet, kai sunkieji metalai ir grunto patenka į pažemės sluoksnį ir gali būti įkvėpti su dulkėmis. „Todėl derėtų informuoti gyventojus, kokia turėtų būti jų elgsena ir gyvenimo ypatumai. Be to, reikėtų iki minimumo sumažinti neapželdinto grunto plotus, kad sunkieji metalai su dulkėmis nepatektų į aplinką“, – vardijo R. Ilginė.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys domėjosi, koks tolimesnis likimas laukia Klaipėdos turizmo mokyklos ir „Gilijos“ pagrindinės mokyklos stadionų, kuriuose nustatyta tarša, viršijanti leistinas normas.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaiteinė tvirtino, jog numatoma atlikti ekogeologinius tyrimus, kurie leis suprasti, ar tarša yra tik taškinė, ar apima platesnes teritorijas.

„Realiai procedūra yra tokia pati, kaip šiaurinėje miesto dalyje – pirmiausia ekogeologiniai tyrimai, o paskui tvarkymo planai ir darbai“, – teigė R. Jievaitienė.