Ir neskundžiamus sprendimus skelbiantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, jog leidimą griauti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) nuomojamoje teritorijoje stovinčiam Locmanų namui uostamiesčio savivaldybė išdavė nepagrįstai.
LVAT trečiadienį patvirtino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, pernai vasarį patenkinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) prašymą naikinti šį leidimą, priėmė teisingą sprendimą.
„Vien tai, kad Locmanų namas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nereiškė, kad Locmanų namas turėjo/galėjo būti griaunamas”, – rašoma neskundžiamame teismo sprendime. Martyno Vainoriaus nuotr.
2019 m. balandžio pradžioje „Atvira Klaipėda” pranešė, kad suderinus paveldosaugininkams „Klasco” bus išduotas leidimas griauti jos teritorijoje esantį XX a. pradžioje pastatytą Locmanų (Locų) namą, kuris I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu buvo pripažintas nevertingu. Dėl to kilus kai kurių visuomenininkų ir politikų pasipiktinimui Kultūros ministerija paprašė, kad Kultūros paveldo departamentas iš naujo vertintų, ar pastatas turi būti saugomas.
Pastatas 2019 m. rugsėjo 10 d. vėl tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu, tačiau pernai balandžio 4 d. išduotas leidimas jį griauti taip ir liko. Vėliau „Klasco” paskelbė nebeketinanti jo griauti.
VTPSI pirmos instancijos teisme tvirtino, kad savivaldybė negalėjo išduoti leidimo griauti Locmanų namo, nes dar 2011 m. liepą patvirtintame detaliajame plane esą nurodoma, jog šis statinys turi būti išsaugomas. Inspekcijos teigimu, norint gauti tokį leidimą, reikėjo daryti detaliojo plano korektūras.
Klaipėdos teismas pernai vasarį konstatavo, kad leidimas griauti pastatą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tačiau savivaldybė tokį sprendimą apskundė LVAT. Kad toks sprendimas turi būti naikinamas, savo atsiliepime teigė ir trečiosiomis šalimis byloje buvusi dokumentaciją griovimo leidimui gauti rengusi architektė Dainora Abelkienė bei pati „Klasco”. Tuo metu tokį patį statusą turėjęs Kultūros paveldo departamentas palaikė VTPSI.
LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis ir Skirgailė Žalimienė, trečiadienį konstatavo, jog pirmoji instancija padarė pagrįstą išvadą, kad Locmanų namas yra pastatas su kultūros paveldo požymiais ir detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytus atlikti statybos darbus galima suprasti ne kaip griovimą, o kaip išsaugojimo, atstatymo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti suderinti su paveldosaugininkais.
„Vien tai, kad Locmanų namas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nereiškė, kad Locmanų namas turėjo/galėjo būti griaunamas. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos leidimas, išduotas remiantis neatitinkančiu detaliajam planui Statinio griovimo projektu, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu”, – rašoma neskundžiame teismo sprendime, kuriuo atmestas savivaldybės prašymas naikinti Klaipėdos teismo sprendimą.
ISTORIJA
Istorikas Dainius Elertas teigia, kad pastatas buvo pastatytas 1905 m. greta iškelto 1899 m. Locmanų bokšto ir netoli įrengto Locmanų uosto. Juos papildė nutiesti jungiantys keliai su takais, prie krantinės stovintys locmanų tarnybos laivai. Pastatas buvo pastatytas ant balasto sampylos ir specialiai pritaikytas uosto apžvalgai iš gyvenamų patalpų. Pati sampyla, anot D. Elerto, suformuota iš burlaivių balasto 1770-1805 m. ir yra 1800–1807 m. pastatyto gynybinio reduto tęstinė dalis.
„Tai vienas nedaugelio likusių senosios jūrinio uosto struktūros elementų ir Locmanų uosto komplekso dalis. Name gyveno locmanai su savo šeimomis”, – teigia D. Elertas.
Žiemos uostas. Kairėje – Locų namas (1924-04-10) Klaipėdos apskrities archyvo nuotr
Pasak jo, Locmanų name gyveno ir pirmųjų Lietuvos jūrų laivų – „Jūratė“, „Kastytis“ – kapitonas Juozas Andžejauskas. 1923 metais prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Po anšliuso 1939–1940 metais šis pastatas pateko į Lietuvos valdomą „laisvąją zoną“ ir liko Lietuvos administruojama.
Anot istoriko, pastatas buvo plečiamas pristačius priestatus. Sovietmečiu jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, uosto dispečerinė.
Uostas ne muziejus. Jeigu trugdo pletrai reik griauti.
Puikios naujienos!
Kada bega grąžins miestui užgrobtus istorinius pastatus ?
Kada patrauksit palapines iš miesto centro, ne žmogai ?
Puiku, Uosto direkcijai nereiks statyti naujo administracinio pastato, galės persikelti į locmanų dangoraižį ( paguldytą ) !
” Budino ” partijos liberalas , buvęs kovotojas ” už Girulių ” mišką S.Gentvilas tapo Aplinkos ministru ? Ar prisidėjote prie ” kovotojo ” patekimo per rinkimus į seimą ? 🙂
Tikrai taip, prisidėjome. Ir nemanome, kad tai klaida. Grubliauską su Neniškiu stebėkit.
jūsų manymu geresnis Aplinkos ministras buvo sunkiai sakinį lietuviškai surezgantis ir aplamai nesusigaudantis apie ką kalbą J.Narkevič, prokuroras A.Paulauskas teisinį jovalą užveisęs, statybų biznio komsorgas Kazlauskas ir t.t.? Tikrai nesureikšminame Simono Gentvilo ir žinome jo ryšius su stambiojo verslo kapitalu todėl nuolat alsuojame jam į nugarą. Rinkomės iš blogiausių geriausią. Bet teisybės dėlei sutikite, kad išsilavinimo, kompetencijų prasme jis už visus buvusius buvo tinkamiausias ir pirmas kuris išdrįso nuo šių metų gegužės 1d. įteisinti taršos įstatymą. Visi kiti, buvę iki tol, 30 metų tik nerišliai kniaukė. Tai nereiškia, kad ir Simonui leisime atsipalaiduoti ir tik dar labiau spausime, o jo partietis Saulius Budinas yra tik smulkus sukčius, melagis ir parsidavėlis už didesnį kapšą ir labai daug miesto ateičiai žalos padaręs per 4-is metus. Visada tai sakėme.Tą patį daro ir dabar sėdėdamas miesto tarybos opozicijoje ir susiklonavęs su A.Vaitkumi ir uostininkų hebryte dergia miestą toliau, beje taip pat ir Grubliauskas, Neniškis ir Kaveckas – visų jų rūpestis tik išlikti valdžioje ir nubyrantys trupiniai nuo verslo, o ne miestas.
Narkievič Aplinkos ministras ? :))) Daugiau neskaičiau ir supratau kodėl prisidėjote prie liberalo Gentvilo išrinkimo 🙂 Dumblas galvoje :)))
Klasco ir ją globojančios Klaipėdos miesto savivaldybės planas buvo nugriauti šiuos pastatus, užpilti dalį istorinio Žiemos uosto ir išplėsti rūdos sandėliavimo aikšteles.
Pretekstas -trumpam, šios statybos darbų laikotarpiui, labai reikėjo „laikinų” sandėlių „iškraustomoms iš šių patalpų medžiagoms laikinai sandėliuoti” ir todėl tuometinis administracijos direktorius SAULIUS BUDINAS labai maloniai leido pasistatyti „laikinas” smirdančias guminės palapinės kurios stovi iki šiol.
Žiemos uosto krantinių demontavimo darbai šiuo metu vyksta tik ar jiems išduotas statybos darbų leidimas?
Už šios aferos sutramdymą visi padėkoti turėtų Dainiui Elertui ir ypač Vitės kvartalo gyventojai kenčiantys dėl nuolatinės taršos.
Budino laiku administracijos darbelis