Klaipėdos politikai auklėjo uostamiesčio savivaldybės valdomos bendrovės „Klaipėdos energijos“ darbuotojus, nes šie esą ne bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, o neigia jų patikrinimo išvadas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar vasario 2 dieną Kuršių mariose ties Naująją perkėla buvo pastebėta tarša. Po neplaninių bendrovių „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“ patikrinimų konstatuota, kad Šilutės plente esančios pastarajai bendrovei priklausančios katilinės eksploatavimo metu vasario 2 d. buvo atliekami vandens šildymo katilo plovimo darbai, kurių metu termofikacinis vanduo kartu su rūsio grindų nuosėdomis per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus pateko į Kuršių marias.

„Ištyrus iš katilų skyriaus rūsio paimtus mėginius nustatyta, kad nuosėdose vyravo silicio ir geležies oksidai. Atliktais laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad nuplautos nuosėdos, kuriose vyrauja smėlio ir geležies oksidai, turėjo įtakos į Kuršių marias patekusių teršalų gelsvai spalvai, taip pat termofikacinio vandenio paruošimui naudojamas natrio chloridas, o šių teršalų buvo nustatyta ir Kuršių marių vandens mėginyje ties išleistuvu Nr. 4. Tokiu būdu AB „Klaipėdos energija“ katilinės gamybinės nuotekos per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleistos be apskaitos ir kontrolės, neturint tinklų operatoriaus sutikimo. Šiais veiksmais buvo pažeisti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimai“, – konstatavo aplinkosaugininkai.

Jie paskaičiavo, jog gamtai buvo padaryta 65 eurų dydžio žala, ją „Klaipėdos energija“ atlygino. Tačiau bendrovės atstovai ir toliau neigė savo kaltę.

„Klaipėdos vanduo“ įdėjo daug pastangų, kad būtų nustatytas maršrutas, kaip užterštos nuotekos pateko į Kuršių marias. Visos kryptys rodė į „Klaipėdos energiją“. Iš pradžių ji lyg viską neigė, bet kai surinkome pakankamai duomenų, mums pavyko visus tuos dalykus užfiksuoti ir nustatyti“, – Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto, kuris tik dabar ėmėsi aiškintis situaciją, posėdyje aiškino aplinkosaugininkas Marius Sanda.

Jis pabrėžė, jog „Klaipėdos energijos“ šilumos ūkis aplinkosaugininkas kelia nuogąstavimų, kad esą gyvenama nuo incidento iki incidento.

„Vamzdynai trūkinėja, viskas bėga. Kai atėjome į teritoriją per neplaninį patikrinimą, niekas mūsų svetingai nelaukė. Patys vaikščiojome po teritoriją ir atsitiktinai pavyko nusileisti į katilinės rūsį. Jame matėme, kad sienos buvo šlapios iki 2 metrų aukščio. Vadinasi, įvyko avarija, vandens prisikaupė rūsyje ir jis su visomis to rūsio nuosėdomis pateko į paviršinių nuotekų tinklus, o per juos – į Kuršių marias. Kai „Klaipėdos energijos“ darbuotojus su įrodymais prirėmėme prie sienos, tada jie pradėjo kalbėti. Mes nesuprantame, kaip galima išspręsti problemas, jei nenorima bendradarbiauti“, – stebėjosi M. Salda.

Po šio incidento „Klaipėdos energija“ aplinkosaugininkams pateikė priemonių planą, ką darys, kad tokia tarša nepasikartotų.

„Dabar įdėta sklendė, kad iš rūsio dideliais kiekiais termofikacinis vanduo su nuosėdomis nepatektų į nuotekų tinklus. Tačiau „Klaipėdos energija“ turi su derėtis su tinklų operatoriais, kad būtų galima tinkamai tvarkyti nuotekas. Matome, kad pati įmonė bando tai įgyvendinti, o mes būtinai į šią vietą labiau atkreipsime dėmesį“, – teigė M. Salda.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komitetui pateiktame rašte informuojama, kad „2021-04-28 „Klaipėdos energija“ raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ su prašymu pakeisti Sutarties dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais nuostatas, numatant galimybę į paviršinių nuotekų tinklus išleisti Katilinėje susidarantį termofikacinį vandenį, kuris susidaro prakiurus ar drenuojant termofikacinio vandens vamzdynus, ir pateikė tyrimų rezultatus. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis vertina labai atsakingai ir sprendimą priims tik pilnai įsitikinusi, kad AB „Klaipėdos energija“ katilinėse susidarantis termofikacinis vanduo atitinka 2019 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-366 pakeisto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus“.

„Klaipėdos energijos“ atstovas Marius Petraitis komiteto posėdyje aiškino, kad šilumos tiekimo tinklų ir punktų taisyklės leidžia nuotekas išleisti iš paviršinius tinklus, o paruošto termofikacinio vandens kokybė atitinka visus reikalavimus, nurodytus aktualiuose teisės aktuose.

Jis teigė, kad „Klaipėdos energija“ sumokėjo paskaičiuotą gamtai padarytą žalą, nes buvo atsižvelgta į jos dydį ir nesinorėjo trukdyti specialistų darbo laiko, jei sprendimas būtų ginčijamas.

Komiteto narė Elida Mantulova tvirtino, jog gamybinėse įmonėse avarijos yra natūralus dalykas.

„Bet klausimas – ar „Klaipėdos energijoje“ ir kitose įmonėse yra nusistovėjusi praktika avarijas nutylėti? O meluoti išvis negražu“, – teigė E. Mantulova.

M. Petraitis pabrėžė, kad jokios avarijos nebuvo, vyko planiniai darbai, o su aplinkosaugininkais buvo bendradarbiaujama.

„Tikrai nesmagu girdėti, jog aplinkosaugininkai, kurie apsilanko mūsų įmonėse, valdomose savivaldybės, nesulaukia pagalbos. Jei tai buvo remonto darbai, tai galima manyti, kad ta tarša kartojosi nuolat, kol pastebėjo gyventojai. Labai negražu, kai iš kitų verslų reikalaujame, kad jie neterštų, o nesusitvarkome savo įmonėse. Jos turi būti ledinės. Ir tai įmonių vadovams turėtų priminti tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos“, – kalbėjo komiteto narė Lina Skrupskelienė.

Komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus tvirtino norįs tikėti, kad tai nebuvo piktybinis teršimas, bet aplinkosaugininkams, kurie tai išsiaiškina, reikia padėkoti.