Nors verslininkui Rimantui Cibauskui ir nepavyko pasiekti, kad visi Klaipėdos apygardos teismai būtų nušalinti nuo bylos, kurioje sprendžiama dėl jo uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, nelegaliai pasistatytos tvoros nugriovimo, ši byla ir toliau nepradedama nagrinėti (antstolė į teismą kreipėsi dar pernai birželį).

Paskutinį kartą bylos nagrinėjimas atidėtas beveik mėnesiui dėl R. Cibausko advokato Sauliaus Tamošaičio ligos, nors jis teismui ir nepateikė susirgimą įrodančių dokumentų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” rašė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) pavedimą gavusios antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės inicijuota byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose niekaip nepradedama nagrinėti nuo pernai gruodžio dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato teikiamų prašymų.

Pirmojo teismo posėdžio metu advokatas S. Tamošaitis pareiškė nesutinkantis, kad prasidėtų nagrinėjimas, nes esą nesusipažino su vykdomąja byla, o po beveik mėnesio pertraukos R. Cibauskas posėdžio išvakarėse pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Kristinai Serdiukienei.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui konstatavus, kad nėra jokio pagrindo nušalinti teisėją, dar vienas posėdis buvo surengtas kovo pradžioje. Tada jau R. Cibauskas pareiškė prašymą stabdyti procesą iki bus išnagrinėtas dar viena jo inicijuota byla dėl vykdomojo dokumento teisėtumo. Teisėjai po keleto dienų paskelbus nutartį, jog nėra jokio pagrindo tai daryti, R. Cibauskas vėl paprašė ją nušalinti ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui, nes neva teisėja turi išankstinį nusistatymą, o byla yra „aiškiai politizuota”.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui priėmus dar vieną nutartį, jog toks prašymas nėra pagrįstas, advokatas S. Tamošaitis pareiškė, kad nebuvo išnagrinėtas R. Cibausko prašymas bylos nagrinėjimą perduoti kitos apygardos teismams, o Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas esą negali spręsti tokio klausimo. Tad byla buvo dar kartą sustabdyta. Ir Apeliaciniam teismui nusprendus atmesti tokį R. Cibauską prašymą kaip nepagrįstą, buvo paskirtas naujas posėdis.

Bylą nagrinėjanti teisėja K. Serdiukienei paskutinio posėdžio metu informavo, kad buvo gautas advokato S. Tamošaičio prašymas atidėti teismo posėdį dėl jo ligos. Teismui pasiūlius pateikti įrodymus, prie vieno iš laiškų advokatas buvo pridėjęs ekrano kopiją, bet iš jos, anot teisėjos, nebuvo galima identifikuoti, kad pateikiami duomenys apie advokatą – nebuvo jo vardo ir pavardės.

Reaguodama į tokią situaciją antstolė A. Rimaitė-Žičkuvinė teigė, kad žmogus, užsiimantis teisine praktika, turi žinoti, kokius dokumentus reikia pateikti. Kartu ji priminė, kad tokia byla gali būti nagrinėjama ir be suinteresuotų asmenų.

Tą pati akcentavo ir VTPSI atstovė Jurgita Kurtinaitienė, kartu priminusi dar 2015 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, kad teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.

Nepaisant šių argumentų teisėja K. Serdiukienė nusprendė dar beveik mėnesiui atidėti šios bylos nagrinėjimą ir kartu įpareigojo advokatą iki kito posėdžio pateikti įrodymus dėl nedalyvavimo pagrįstumo. Taip pat R. Cibauskui pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, jei advokatas ir vėl negalėtų dalyvauti suplanuotame posėdyje.

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.