Veiklos 30-mečius minintys Klaipėdos universitetas (KU) ir Uosto direkcija šias sukaktis nusprendė įamžinti alma mater Botanikos sode kuriamoje rytietiškoje erdvėje. Būsimo Rytų sodo japoniškoje dalyje jau suguldyta per pusšimtis riedulių, iškeltų gilinant Klaipėdos uosto akvatoriją.
Trečiadienio vidurdienį Uosto direkcijos ir KU darbuotojai pažymėdami šį bendradarbiavimą sodino įvairius augalus. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas savo ruožtu šalia tvenkinio kartu pasodino klevą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Tiek A. Latakas, tiek A. Razbadauskas tvirtino, kad tokia idėja kilo bendrai, kalbantis apie galimą bendradarbiavimą bei sukakčių įamžinimą.
Pasak A. Latako, iki šiol iš akvatorijos iškelti rieduliai buvo saugomi dviejose vietose – Kopgalyje ir netoli marių, ties Kairių gatve. Uosto vadovo teigimu, akmenys ir toliau lieka valstybės nuosavybe, tik pasikeičia jų laikymo vieta, tačiau reikiami formalumai buvo sutvarkyti tik padėjus susisiekimo ir aplinkos ministrams.
„Akmenys labai svarbūs kalbant apie japonišką sodą. Ta idėja brendo jau keli mėnesiai”, – teigė A. Razbadauskas.
Prie parko kūrimo prisidedantis profesorius Petras Grecevičius sakė, kad krūvoje gulintys akmenys yra negyvi.
„Čia jie įgaus gyvybę. Kol kas jie yra pliki, bet jie apaugs samanomis, atsiras augalai. Čia bus samanų sodas, arbatos sodas su arbatos nameliu bei akmenų sodas. Tikiuosi, kad jis pasiseks, nes yra tokia užburta japonų septynių kampų forma, kurioje akmenys išdėstomi taip, kad iš kur bežiūrėtum nematai vieno akmens. Kodėl būtent šitie akmenys? Kartais atsitikinumas labai svarbus. Kur prie marių sandėliuojami akmenys yra didelis kalnas, kur priėjau ir žiūrėjau, kuris tinkamesnis”, – sakė P. Grecevičius, pabrėžęs, kad darbo čia dar yra labai daug, ir aksmenų čia dar bus daugiau.
Su parko projektu dirbanti kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė-Fukumoto teigė, jog japoniškam sodui skirti akmenys turi neturi būti labai įmantrūs, reikia santūrių, skleidžiančių ramybę.
„Svarbu, kad akmenų kampai nekybotų ore. Svarbu atskleisti akmens tinkamus kampus, kad atrodytų, jog jis čia jau ilgus metus. Iš vandens akmenys yra įspūdingesni”, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, japoniškoje sodo dalyje bus sodinamos vyšnios, slyvos, sakuros, plaštakiškieji klevai.
„Ši vieta labai tinkama lepesniems augalams, kurie kitur Lietuvoje, Vilniaus ar Kauno dalyje yra sunkiau žiemojantys”, – sakė L. Popkytė-Fukumoto.
prof. dr. Petrui Grecevičiui pradėjusiam tai jau pernai. Kažin kiek jam laiko truko visus miesto vadus įtikinti to imtis? Kaip ten bebuvę, bet puikus pvz. kaip galima be savivaldybės taškomų milijonų sukurti miesto žmonėms žalias erdves. Puikus pvz. kad reikia išnaudoti savo miesto intelektinį potencialą , duotu atveju kraštovaizdžio katedrą, tada nebus nei betono laukų, nei išleistų milijonų ir nereikės Lietuvos profesoriams , kūrėjams dangintis per pasaulį kinams parkų kurti, kad išgalėtų galą su galu sudurti. Valstybinis kliedesys – SUMIN, AM ministrai leido… akmenis paimti. Tiek jau to, lai pasišildo dabar šlovės spinduliuose ir Uostas ir Razbadauskas ir Grubliauskas ateina nukirpti juostelės užbaigus. Kad tik tokių kūrinių mieste rastusi daugiau.
Tiek tegali uostas padovanoti ar prisidėti prie miesto gerovės. Naudojasi miesto keliais nemokamai, keldami miestiečiams užterštumą ir triukšmą, gadindami dangą, o kad padovanoja nieko nekainuojančius kelis akmenis , tai jau tokia žurnalistų ir laikraščių dėmesio reikalaujanti istorija. Gėda turėtu būti uosto vadovams. Investuokite į miesto aplinkelius savo fūroms .
Kažkas gražaus gali nutikti ir mūsų mieste.