Pasaulis yra sudėtingas darinys. Jame daug žmonių, kurie mąsto savaip. Visuomenę sudaro tie, kurie gyvena pagal bendras taisykles. Tai ne tik įstatymai, mokesčių sistema, bet ir moralė. Nesiimsiu stipriai aiškinti, kada ir kur ji radosi, bet remsiuos tuo, kas lyg ir savaime suprantama.

Kai tai sako tavo neišmanus kaimynas ar turgelio prekeivė, tai nuomonė, o kai tai atvirai išsako Seimo narys – tai nusikaltimas. Melas valstybės vardu.

Viena iš valstybės priedermių – saugoti savo piliečius ir telkti juos bendrai naudingai veiklai. Visai kaip statyboj ar futbolo komandoj. Tokia veikla tarsi padalinta į tuos, kurie veikia fiziškai, ir tuos, kurie planuoja arba vadovauja. Tie, kurie sako, kad politikai nereikalingi, tegul nueina į stambią gamyklą ir pasako, kad nereikia planavimo.

Taigi, turime valstybę, kurios darbus vykdo politikai. Jie tarsi komandos iš skirtingų lygų. Vieni iš jų aukščiausioji pakopa (Seimas bei Vyriausybė), kiti žemiau – ministerijos ir departamentai, treti dar kitoj – savivaldybės. Visi jie tarsi žmonių atstovai, tarsi turėtų tarnauti visiems.

Labai svarbu analizuoti, kuo savo poziciją grindžia politikai. Dažnai yra argumentuojama tuo, kad jis tiesiog pristato savo poziciją. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad savo pozicijos išsakymas jokiu būdu neatleidžia nuo būtinybės viską pagrįsti faktais. Faktams prieštaraujanti nuomonė geriausiu atveju yra klaida, kurią nedelsiant dera ištaisyti, o blogiausiu – paprasčiausias melas.

Vienas pavyzdys – Dainius Kepenis: „Kovidas“ – pasaulinės mafijos projektas, o skiepydamiesi tapsime eksperimentiniais triušiais”. Kai tai sako tavo neišmanus kaimynas ar turgelio prekeivė, tai nuomonė, o kai tai atvirai išsako Seimo narys – tai nusikaltimas. Melas valstybės vardu.

Įdomus faktas. Donaldo Trumpo melus žurnalistai pradėjo skaičiuoti tą pačią akimirką, kai jis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. „The Washington Post” teigimu, iki 2018 m. vasaros pabaigos jis pamelavo ne mažiau kaip 4229 kartus. Tačiau štai paradoksas – D. Trumpas yra prezidentas, susikrovęs didžiulį „tiesos kapitalą“!

Hannah Arendt mano, kad modernus politinis melas nėra tapatus netiesai, jis nėra ir tyčinis fakto nuslėpimas, iškraipymas ar paneigimas. Jo netgi negalima vadinti tiesos priešingybe, kokia laikomas įprastinis melas. Modernus politinis melas yra būdas, kaip į politiką įtraukti tiesą, į ją investuojant. Šiuo atžvilgiu politinio melo sąvoka padeda atskleisti, kas lemia, kad šiandien kai kurie politikai, griebdamiesi melo, sustiprina savo kaip teisuolių įvaizdį.

Deja, melas yra ne tik asmenų veiklos forma. Jis gali būti ir valstybės propagandos dalimi. Ypač jei ta valstybė totalitarinė. Tiesa, tai galima daryti tiesiogiai ir netiesiogiai. Šiuo metu vyrauja paskutinioji forma.

Mes tai vadiname dezinformacija, kuri siekia pakirsti demokratijos kokybę ir tai daro įvairiai. Pirmiausia, taikydamasi į tiesas kaip visiems bendrą pamatą, ant kurio galime susitikti diskusijai su savo skirtingais požiūriais ir nuostatomis. Antra, yra skatinamas nusivylimas demokratija ir jos atributais tam, kad piliečiai galiausiai liktų pasyvūs ir nenorėtų dalyvauti kur, kaip jiems sakoma, yra tik korupcija, nekompetencija.

Galiausiai tokia dezinformacija siekia silpninti ir skaldyti pilietinę visuomenę skatindama piliečių tarpusavio nepasitikėjimą ar kurstydama emocijas tam, kad išprovokuotų neadekvačius veiksmus, paremtus klaidinga informacija.

Tai viena pusė. Kita yra bandymas pateikti ar iš dalies teisingą informaciją arba ją nutylėti. Sakykim – situacija su koronavirusu pasaulyje. Kinijos duomenų beveik nėra, Rusijos mirčių duomenys yra sumažinti, sakoma, dešimtis kartų mažėjimo linkme. Aišku, ir demokratinių kraštų žiniasklaida neskuba atskleista savo šalių negerovių skaičių, o juo labiau priežasčių. Snoudenas atskleidė ne pačią gražiausią JAV veiklos pusę, deja, panašūs skandalai vis kartojasi. Tiesa, jie nepalyginamai mažesni nei buvusio Baltarusijos prezidento Lukašenkos ar Rusijos vadovo Putino melai.

Mūsų laikai pažymėti naujos organizuotos politinės apgavystės formos, kai tiesa sunkiai gali atsilaikyti prieš gerai organizuotą melą.

Tai melas, kuris skirtas ne suklaidinti tą, kuriam meluojama, bet kurio tikslas pasėti abejonę pačia tikrove. Prisiminkime Gebelso mintį – daug kartų kartojamas melas tampa tiesa.