Gyventojams jau atverta rekonstruota Ferdinando aikštė, ant kurios grindinio atvaizduotas XX a. pradžios Vitės priemiesčio gatvių tinklas, pritvirtintos lentelės su jų pavadinimais, šalia gatvių pažymėti stilizuoti pastatų kontūrai. Anot savivaldybės, neužilgo aikštės centre bus įrengtas ir Vitės priemiesčio maketas.

Atnaujinant skverą išsaugota ir dalis kiek vėlesnio laikmečio akcento – II pasaulinio karo laikų slėptuvė. Nors pačioje slėptuvėje apsilankyti nėra galimybės, išsaugota jos dalis yra po žeme, tačiau virš jos esančioje erdvėje įrengti žaidimo-pažintiniai elementai, kuriais galima „pasikalbėti“ su slėptuve.

Skvere tai pat įrengta visa būtina infrastruktūra – suoliukai, šiukšliadėžės, automobilių stovėjimo vietos ties Krovėjų gatve, apšvietimas, vandentiekio, nuotekų tinklai.

Rekonstrukcijos darbų vertė –  853,9 tūkst. Eur. Darbus pagal UAB „Vakarų siluetas“ techninį projektą atliko UAB „Tilta“.

Iš viso atnaujinta daugiau kaip 3000 kvadratinių metrų teritorijos, esančios tarp Jūros, Bokštų, Krovėjų ir Gegužės gatvių.

Prieš pradedant darbus čia buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu rasta įrodymų apie seniausią iš iki tol žinotą gyvenvietę Klaipėdos teritorijoje.

ISTORIJA

Dabartinė Ferdinando aikštė planuose rodoma kaip niekada nebuvusi užstatyta. Iki XIX a čia buvo Vitės ir Krūmamiesčio priemiesčių pakraštys.

XVIII a., septynerių metų karo laikotarpiu (1756—1763 m.) dabartinės S. Daukanto gatvės vietoje buvo pastatyti įtvirtinimai — retranšementai, kurie, nors ir apleisti, iki pat XIX a. buvo vakarinė Krūmamiesčio riba. Ties šia linija nutrūkdavo šiaurės – pietų kryptimi ėjusios gatvės.

Šie apie trijų metrų aukščio pylimai buvo supilti šauliams, o jų smaigaliuose numatytos vietos pabūklams. Vidinėje retranšementų pusėje turėjo būti trys redutai. Vėliau šių įtvirtinimų vietoje nutiesta S. Daukanto gatvė.

Skvere juntamas reljefo perkrytis galimai siekia tuos laikus. Jonas Tatoris spėjo, kad iki XVIII a. pabaigos šioje vietoje galėjo būti laidojama, nes buvę rasta griaučių, tačiau planuose tai neužfiksuota.

1869 m. paminėta Apaštalų (dabar Kristaus Karaliaus) bažnyčia. Aikštė-skveras Bokštų gatvėje suplanuotas XX a pradžioje, griežtu to meto stiliumi – perimetras apsodintas medžiais, centre įrengta apskrita poilsio aikštelė, šie elementai išlikę.

II pasaulinio karo metais skvere įrengtos slėptuvė.

XX a. pabaigoje, tautinio atgimimo laikais skvere pastatyta kryžių sovietinių represijų aukoms (vienas akmeninis, buvusios aikštelės centre, 5 mediniai).

Apie 2005 m. greta skvero statant gyvenamąjį namą, po Jūros gatve įrengtas automobilių parkingas, įvažiavimas į parkingą įrengtas pietvakariniame skvero kampe.