Už asmens duomenų pažeidimą neturtinė žala priteisiama ne visais atvejais

Konsultacijos

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už tai, kad žiniasklaidos priemonėse buvo neteisėtai paskelbti asmens duomenys, konstatavo, jog pažeidimas nebuvo esminis, o ieškovo patirti išgyvenimai neperžengė įprastų rūpesčių ribos.

Descrier (flickr.com) nuotr.

Anot teismo pranešimo, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš UAB „15 min“. Ieškovo teigimu, žiniasklaidos priemonės „Vakarų ekspresas“ ir „15 min“, pažeisdami teisės aktus, viešai straipsniuose apie buvusio Seimo nario namo stogo remonto darbus paskelbė ir ieškovo asmens duomenis (balsavimo dėl stogo remonto protokolą), nurodydami, kokį ir kur esantį turtą ieškovas turi, ir informaciją, kur gyvena ir kas yra jo kaimynas ar kaimynai. Ieškovas akcentavo, kad nėra viešasis asmuo, todėl turi teisę į privatų gyvenimą ir teisę į tai, kad jo asmens duomenys nebūtų skelbiami žiniasklaidos priemonėse.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba minėtoms žiniasklaidos priemonėms paskyrė papeikimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimo atskleidžiant ieškovo asmens duomenis publikacijose ir pareikalavo pažeidimą pašalinti. Tačiau ieškovas teigė, kad dėl jo duomenų paviešinimo patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, nes viešai paskelbti asmeniniai duomenys, kurie jokiu būdu negalėjo būti paskelbti. „Vakarų ekspresas“ pažeidimą pašalino ir bylos nagrinėjimo metu atlygino neturtinę žalą, dėl to reikalavimų jam ieškovas atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nes nenustatė ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumo ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir dėl jo padavė apeliacinį skundą.

„Apygardos teismas, atmetęs ieškovo apeliacinį skundą, nurodė, kad ieškovas patiriamą neturtinę žalą sieja su emociniu diskomfortu, kurį patiria dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietą ir būklę, jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Teisėjų kolegijos vertinimu, artimųjų rūpestis dėl ieškovo turto būklės gali būti natūralus jaudinimasis, rūpinimasis ar užuojauta, tačiau paskelbti duomenys nebuvo klaidinantys, žeminantys asmens garbę ar orumą, duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste. Publikacijos, kurioje buvo paskelbti ieškovo asmens duomenys, turinys buvo ne apie ieškovą, o apie Seimo narį, todėl jokia informacija apie ieškovą net nebuvo skelbiama. Ieškovo duomenys buvo paskelbti publikaciją iliustruojančioje nuotraukoje – daugiabučių namų savininkų bendrijos narių balsavimo biuletenyje, o tam, kad būtų matomi tokie duomenys, būtina nuotrauką padidinti. Įvertinus duomenų paskelbimo pobūdį, formą, kontekstą, trukmę, padaryta išvada, jog ieškovo nurodomą neturtinę žalą sukėlę veiksniai nebuvo intensyvūs, nepriimtini ieškovo teigiamo vertinimo ar reputacijos požiūriu. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, kas, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, yra vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą”, – rašoma teismo pranešime.

Kolegija akcentavo, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas. Anot teismo, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

„Šiuo atveju, atsakovė pripažino pažeidimo faktą, savo kaltę, o pažeidimą pašalino dar iki Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo. Nors šiuo atveju ir buvo paviešinti ieškovo duomenys, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sukėlusiu neturtinę žalą, juolab kad byloje nėra jokių duomenų apie apelianto patirtus intensyvius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą”, – rašoma teismo pranešime.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Nuteista Šventosios atrakcionuose tautiečius išnaudojusi čekų šeima

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Čekijos piliečių šeima nuteista dėl prekybos žmonėmis. Teismo sprendimu, 46 m. vyrui, ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Brutaliais veiksmais siekusieji susigrąžinti skolą turės aiškintis teisme

Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu išaiškinta įžūliai asmenį užpuolusi ir pinigų reikalavusi trijų vyrų grupė. Du iš ...
2024-03-21
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Konstitucinis Teismas nevertins teisėjų algų

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį nutraukė bylą pagal tris Regionų administracinio teismo prašymus ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tam tikros Teisėjų atlyginimų ...
2024-03-15
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This