88 milijonai tonų – tiek kasmet vien Europos Sąjungoje išmetama maisto.  Pasenęs, nesuvartotas maistas išmetamas į šiukšliadėžę ar paprasčiausiai nuleidžiamas kanalizacijos vamzdžiais.

AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai tvirtina, kad atliekų nuotekose kasmet tik daugėja – per metus vien į Dumpių nuotekų valyklą vamzdžiais atplaukia 350 tonų atliekų. Tai rodo, kad dalis gyventojų nesivargina pasukti galvų, kaip šiuolaikiškai ir nekenkiant aplinkai atsikratyti atliekomis, o šiukšlių dėže paverčia klozetą ar kriauklę. Tuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai akcentuoja, kad dėl į kanalizaciją išmetamo maisto vamzdynuose kaupiasi milijonai bakterijų.

Miesto nuotekų valykla Dumpiuose

Švarios aplinkos išsaugojimas – gyventojų rankose

Klaipėdietė tinklaraštininkė Amelija Kuzmarskė po dešimtmečio gyvenimą sostinėje iškeitė į uostamiestį. Tvaraus gyvenimo propaguotoja sako, kad jai svarbi planetos ateitis, todėl nuolat seka informaciją apie gamtos išsaugojimą, jos švarinimą, o maisto nešvaistymo politika jos namuose  – ne naujiena.

„Man sunku suvokti skaičius, kad maždaug trečdalis viso pasaulio maisto yra išmetamas! Stengiuosi prie šio skaičiaus didėjimo neprisidėti ir maisto neišmesti. Prieš penkerius metus, kai pradėjau galvoti apie mūsų šeimos atliekų kiekį, pradėjau planuoti maistą. Dabar jau esu įpratusi tai daryti, valgiaraščio sudarymas tapo įprasta ir malonia mano buities dalimi. Galiu drąsiai teigti, kad maisto planavimas labai ženkliai sumažino mūsų išmetamo maisto kiekį. Dar svarbu, kad tai sutaupo ne tik daug mano laiko, bet ir pinigų. O ir jaučiuosi ramiau, kai žinau, kad visą savaitę galėsiu nei karto savęs ar namiškių neklausti „ką šiandien gaminsime?” Perku maisto prekes vienąkart savaitėje su sudarytu sąrašu, kurį susirašau pagal tai, ko reikės maisto planui ir ko trūksta. Su planavimo patirtimi ateina supratimas, kiek šeima suvalgo, kokio kiekio reikia, kaip išlaikyti produktus šviežius ir panašiai. Mano patarimas tiems, kurie norėtų pradėti planuoti maistą – tiesiog imti ir pradėti! Nėra vieno teisingo būdo, nes gyvename skirtingus gyvenimus, turime skirtingus prioritetus ir pomėgius. Todėl planavimas turi atitikti jūsų poreikius. Galima pradėti planuoti kad ir nuo dviejų ar trijų dienų. O gal tik savaitgalio? Ar vakarienių? Jei norite daugiau įžvalgų šia tema, užsukite į mano Instagram profilį @amelijak, kur dažnai kalbu šia tema“, – sako A. Kuzmarskė.

„Daug didesnį teigiamą efektą pasiektume, jei milijonai žmonių imtųsi kad ir nedidelių teigiamų įpročių, nei kad dešimtys žmonų tai darytų tobulai.  Svarbu neužsiblokuoti ir negalvoti, kad „čia ne man”,  – sako Amelija Kuzmarskė. Lina Jushke nuotr.

Gamta ir gamtos mokslais besidominti turinio kūrėja tvirtina, kad kiekvienos geros šeimininkės rankose net ir morkos lapai gali virsti šedevru, o maisto švaistymas – opi viso pasaulio problema, dėl kurios kenčia aplinka.

„Pavyzdžiui, brokolio stiebo neišmetu – jis labai skanus ir traškus, reikia tik nuskusti žievelę, jei ji per kieta. Iš morkų lapų gaminu puikiausią pesto padažą, o iš citrusų žievelių – acto valiklį namams. Tačiau, žinoma, visiškai maisto atliekų išvengti tikriausiai beveik neįmanoma. Nesuvalgome tokių dalykų, kaip bananų žievės, nors mažą dalį jų panaudoju fermentuotoms kambarinių gėlių trąšoms ar panašiai. Mūsų racione didžiąją dalį sudaro augalinis maistas, todėl maisto atliekas kompostuojame sodo komposte. Kai pradėjome kompostuoti, nustebome, kaip stipriai sumažėjo mūsų buitinių atliekų konteinerio užpildymas. Kompostavimo dėžę gavome nemokamai iš seniūnijos. Žinau, kad daug kur Lietuvoje gyventojai gali jas gauti nemokamai – siūlau kreiptis į savo seniūniją. Mums duotos komposto dėžės dydžio užtenka visai penkių asmenų šeimai kompostuojant namų atliekas visus metus be pertraukos. Pirmais metais stebėjausi, kaip greitai organinės atliekos suyra ir sukrenta. Taip gauname puikaus komposto daržui tręšti. Taip mažinamas naudingų dujų ir kitų medžiagų išsiskyrimas, kai organinės atliekos sąvartynuose susimaišo su kitomis atliekomis. Kompostavimas turi labai naudingą poveikį. Iš neigiamų padarinių galime turėti net teigiamą išeitį – naudingą ir natūralią trąšą augalams ir sumažintą sąvartynų užpildymą. Juk sąvartynai ir jų dydis yra didžiulė pasaulinio mąsto problema“, – sako A. Kuzmarskė.

Nuotekų valykloje – šimtai kilogramų atliekų per dieną

Maisto atliekos, išmetamos į klozetą ar kriauklę kartu su kitomis nuotekomis, vamzdynais keliauja iki bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklos. Pastebima, kad kasmet nuotekose daugėja šiukšlių ir atliekų, o tai rodo, kad gyventojai linkę maisto atliekomis atsikratyti lengviausiu, bet ne ekologiškiausiu keliu – maisto likučius nuleidžiant į kanalizacijos vamzdyną.

Kompresuotos šiukšlės iš AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos.

AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai, nuolat stebintys nuotekų būklę, skaičiuoja, kad per dieną kartu su nuotekomis atiteka apie tūkstantis kilogramų šiukšlių ir atliekų, o per metus susikaupia apie 350 tonų.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius tvirtina, kad žmonės maisto atliekas, organines medžiagas mesdami į nuotekų vamzdynus prisideda ne tik prie kietosios, fizinės, bet ir mikrobiologinės taršos, o tai gali būti nemalonių kvapų priežastis daugiabučių kiemuose.

„Paprastai tariant, gyventojai švaistydami maisto atliekas ir išmesdami į klozetą ar kriauklę prisideda prie gamtos teršimo. Nuotekų vamzdynuose savaime yra milijonai įvairiausių bakterijų, o iš gyventojų namų į nuotekų sistemą patekęs maistas jas maitina ir padeda daugintis. Antra vertus, augančios bakterijos vamzdynuose skaido maisto likučius iki tam tikrų junginių, tarp kurių susidaro ir azotas bei fosforas. Taip pat dėl bakterijų veiklos gali būti ir šalutiniai produktai, toks kaip vandenilio sulfidas, atsirandantis dėl organinės medžiagos, pavyzdžiui, skaidant baltymą, tuomet susidaro vandenilio sulfido dujos, primenančios pūvančio kiaušinio kvapą“, – sako M. Žilius.

Jis tvirtina, kad gyventojai, kuriems rūpi kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, maisto likučius turėtų kompostuoti, o ne mesti į kanalizaciją.

„Jei mums rūpi aplinka ir norime elgtis su gamta draugiškai, maisto likučius verčiau kompostuoti, nes tai taps trąša dirvožemiui. Tokiu būdu reikės mažiau pastangų valant nuotekas ir sugeneruosime mažiau dumblo, nuotekų valykla patirs mažiau sąnaudų. Nesame turtuoliai, todėl verta pradėti keistis patiems ir paskatinti draugą ar kaimyną tai padaryti. O sutaupytus pinigus galėtume leisti daug malonesniems dalykams. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių“, – sako mokslininkas.

Maisto atliekas – kompostuoti

Tinklaraštininkė A. Kuzmarskė pasakoja, kad maisto likučius kompostuoja. O mieste gyvenantiems pataria, jei yra tokia galimybė, per savaitę sukauptas maisto atliekas vežti į sodo kompostą. Organinės medžiagos – maisto likučiai kompostą praturtina įvairiomis naudingomis medžiagomis ir tampa puikia natūralia trąša augalams.

„Man svarbu sąmoningas ir tvaresnis vartojimas. Stengiuosi apgalvoti savo pirkinius ir vartojimo mąstą. Kartais žmonėms susidaro įspūdis, kad norint gyventi tvariau ir palikti mažesnį sukuriamų atliekų pėdsaką, reikia atsisakyti beveik visų savo pirkinių ir keisti gyvenimą 100% vienu ypu. Kadangi tokie pokyčiai gąsdina ir yra per sunkūs, žmogus gali nuspręsti išvis nieko nedaryti, nes tai „ne jam”. Bet daug didesnį teigiamą efektą pasiektume, jei milijonai žmonių imtųsi kad ir nedidelių teigiamų įpročių, nei kad dešimtys žmonų tai darytų tobulai. Todėl mano įpročiai keičiasi po truputį, bet stabiliai. Man priimtinu būdu ir tempu. Informacijos taip pat vis daugėja. Pasitaiko, kad naujienos ar tyrimai paneigia tai, kuo ką tik tikėjome. Tikiu, kad reikia nesustabarėti, girdėti, klausytis patikimų šaltinių ir imtis tų žingsnių, kurių galime imtis. Svarbu neužsiblokuoti ir negalvoti, kad „čia ne man”. Tikiu, kad stengtis išlaikyti planetos pusiausvyrą yra visų jos gyventojų atsakomybė“, – sako A. Kuzmarskė.

Nuo 2024 metų uostamiestyje planuojama įgyvendinti ekologišką projektą „iš gamtos į gamtą“. Daugiabučių gyventojams bus dalijami ekologiški maišai, skirti maisto atliekų kaupimui. Taip gyventojams, neturintiems galimybės kompostuoti maisto atliekų, bus sudaromos sąlygos maisto likučiais atsikratyti civilizuotai ir neteršiant gamtos. Specialūs maišai su maisto atliekomis bus rūšiuojami, o vėliau iš jų bus gaminamos biodujos ir kompostas.