Klaipėdos apygardos teismas antradienį atmetė bendrovės „Grigeo Klaipėda” ieškinį, kuriuo ji prašė iš buvusio vadovo Vido Beržonskio, buvusio Gamybos padalinio vadovo Jono Garalio, Rolando Palčiausko, Vaidoto Kizelevičius ir bendrovių „ChemTrade LT“ bei Airijoje registruotos „Sago Industries Limited“ solidariai priteisti 1 424 516 eurų už neva gamybai tiektą kitokį krakmolą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms” buvo aiškinęs, kad „milijoninė vagystė”, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones, esą truko devynerius metus, nuo 2011-ųjų iki 2019 m. pavasario. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chem­trade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – „Verslo žinioms” anksčiau buvo sakęs G. Pangonis.

Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu.

Visgi prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal įmonės kreipimąsi. Prokurorų poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai.

Su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipusis „Grigeo Klaipėda“  tvirtino, kad V. Beržonskis kartu su V. Kizelevičiumi dalyvavo steigiant UAB „ChemTrade LT“, o jos vadovu buvo paskirtas de facto jų statytinis R. Palčiauskas. Jis esą buvęs ir Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ direktorius. 

Bylą išnagrinėjusi teisėja Aušra Maškevičienė savo sprendime akcentavo, kad Klaipėdos apygardos teismas krakmolo naudojimo apylinkes jau išnagrinėjo, priimdamas galutinį sprendimą J. Garalio darbo ginčo byloje, kurioje jo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu.

Taip pat konstatuota, jog šios bylos nagrinėjimo metu „Grigeo Klaipėda” nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „ChemTrade LT“ tiekė netinkamos kokybės, kitos rūšies krakmolo krovinius.

„Tiekiant ne „Tapioca” rūšies parametru atitinkantį krakmolą ir ieškovei tokį krakmolą naudojant gamyboje, būtų pastebimi ryškūs pakitimai produkcijoje arba gamybos eigoje, tačiau tokių duomenų nėra. <…> Ieškovė per visą laikotarpį nepastebėjo jokių nukrypimų atliekant gamybos procesą iš atsakovės Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ tiektų krovinių. Visas per minėtą laikotarpį patiektas krakmolas buvo sunaudotas, nė vienas krovinys dėl kokybės trūkumų nebuvo grąžintas, ieškovė visą patiektą krakmolą sunaudojo gamyboje”, – rašoma teismo sprendime.

Taip pat, teismo vertinimu, visiškai nepagrįstas buvo „Grigeo Klaipėda” siekis perkelti (padalyti) pirkimo – pardavimo sutarčių šalių sutartinę atsakomybę minėtiesiems su įmonėmis susijusiems fiziniams asmenims. 

Atmesdamas „Grigeo Klaipėda” ieškinį teismas visiems atsakovams iš jos priteisė per 67 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. 

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. 

Balandį Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta byla, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir „Algol Chemicals“ siekė iš V. Beržonskio, J. Garalio, V. Kizelevičiaus, R. Palčiausko ir „ChemTrade Lt“ prisiteisti solidariai 1,141 mln. eurų padarytos žalos ir per 78,5 tūkst. eurų delspinigių, nes jie esą pirko dažus per tarpininkus ir keitė etiketes. Neva buvo perkamas pigesnis produktas, o perklijavus etiketes jis virsdavo brangesniu. Tačiau ir šis ieškinys buvo atmestas.