Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija šiuo metu yra priglaudusi mokymo įstaigai neįprastus daiktus – joje saugoma 300 žygio lovų ir toks pat skaičius miegmaišių. Šias priemones Klaipėdos savivaldybė įsigijo praėjusiais metais ir dar tiek pat planuoja įsigyti šiemet – jos jau būtų laikomos „Varpo” gimnazijoje.

Paaiškėjo, jog šiose uostamiesčio mokyklose, kaip ir dar kitose šešiose, būtų apgyvendinti žmonės, atvykę iš Vilniaus regiono, jei Astravo branduolinėje jėgainėje įvyktų žmonių sveikatai pavojinga avarija.

Tuo metu, pasak civilinės saugos specialisto, klaipėdiečių radiacija greičiausiai nepasiektų, tad jie privalėtų pasilikti savo namuose ir visomis įmanomomis priemonėmis būtų informuojami, kaip jiems elgtis.

Ar Klaipėda yra tinkamai pasirengusi ne tik pati apsisaugoti nuo atominės grėsmės iš Baltarusijos, bet ir priimti 18 187 evakuotus žmones iš rytinio Lietuvos regiono, antradienį miesto Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams bandė papasakoti miesto savivaldybės civilinės saugos vyr. specialistas Žygintas Viršilas.

Jo teigimu, pagal šalyje vykusį galimos avarijos Astravo atominėje elektrinėje imitavimą, radiacija Klaipėdą pasiektų maždaug per 12 val. nuo avarijos pradžios, tuo metu Vilnių – net per 3 valandas. Klaipėdiečiai dėl to turėtų mažiausiai 72 val. likti savo namuose, izoliuoti savo patalpas, kol esą galimas radiacijos debesis nuslinktų ir pavojus jiems nebegrėstų.

Klaipėda, pranešėjo teigimu, patenka tik į maisto trūkumo kontrolės zoną.

Ž. Viršilas kruopščiai išvardijo, kokie vadovai ir kokios įstaigos už ką būtų atsakingos, teigęs, jog esant būtinybei uostamiestis galėtų priimti iki 45 tūkst. iš Rytų Lietuvos evakuotų gyventojų.

Politikai, išklausę formalų specialisto pranešimą, juo neliko patenkinti.

„Šiaip labai silpnokas pristatymas, manau, kad temos rimtos, neturėtų būti jokių vietų interpretacijoms, turi būti aiškūs patvirtinti planai. Aš pasigedau valstybinio lygmens apžvalgos”, – sakė komiteto narė Vaida Raugelė.

Kreipdamasi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Marių Poimanskį, atsakingą už šio klausimo pristatymą, ji ragino „baigti vieną kartą tuos čiūdus, čia per rimti yra klausimai, kad jūs viską numestumėt ant kelių specialistų”.

Jos bei komiteto pirmininko Kazio Bagdono siūlymu, nuspręsta artimiausiu metu į posėdį kviestis Ekstremalių situacijų komisijos pirmininką, savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį ir kitus atsakingus darbuotojus, kad jie paaiškintų situaciją „aukštesniu lygmeniu”.

K. Bagdonas savo ruožtu dar siūlė sudaryti ir specialią darbo grupę šiems klausimams aptarti, nes, jo teigimu, „Lietuvoje yra apskritai baisi situacija su civiline sauga”.

Tuo metu dar prieš pristatymą Alina Velykienė teigė nesuprantanti, kodėl šis, pasak jos, „karinis klausimas” pristatomas Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams.

„Šis klausimas turi būti svarstomas taryboje”, – sakė ji.