P0

Aplinkosauga, Svarbu

Klaipėdietės abiturientės tyrimas: pusėje higienos priemonių – nematomas mikroplastikas (1)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-06-25


„Karas su gamta turi liautis“, – yra pasakiusi paauglė klimato aktyvistė iš Švedijos Greta Thunberg. O štai klaipėdietė, Klaipėdos licėjaus abiturientė Rugilė Kičiatovaitė sako: „Privalome tapti sąmoningais vartotojais ir buityje ieškoti alternatyvų aplinkos taršai mažinti“.

Rugilė kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais atlikdama brandos darbą gilinosi į mikroplastiko kiekį asmeninėse higienos priemonėse bei nuotekose, jo daromą žalą mūsų aplinkai. Ištyrusi, kiek higienos produktuose slypi mikroplastiko dalelių, Rugilė nuo šiol pirkdama priemones atidžiai išnagrinėja sudėtį, o plastikui namuose pasakė „ne”.

„Daugiausia mikroplastiko aptikau veido šveitiklyje”, – pasakoja Rugilė Kičiatovaitė.
Rugile, kodėl brandos darbe aiškinaisi taršos mikroplastiku problemą?

Šiuo metu pasaulis yra susirūpinęs įvairiomis taršos problemomis ir gamtos išsaugojimo tema tampa itin aktuali, tad teko skaityti įvairių straipsnių apie taršą plastiku. Būtent taip sužinojau ir apie mikroplastiką – mažas plastiko daleles, kurių dydis siekia nuo 0,1 µm iki 5 mm. Jo paplitimas gamtoje išties didžiulis, tačiau mažai kas susimąsto, jog dėl to atsakingas kiekvienas iš mūsų.

Savo brandos darbe pateikei daug įdomių faktų iš mokslinės literatūros apie mikroplastiko žalą. Kas tave labiausiai šokiravo?

Teko skaityti, kad mikroplastikas kai kuriuose Havajų didžiosios salos paplūdimiuose sudaro net 15 procentų smėlio, o tai yra tikrai didžiuliai skaičiai. Daug mikroplastiko dalelių yra ir pačiuose vandenynuose bei daro didelę žalą vandens gyvūnijai. Pavyzdžiui, mane labiausiai nustebino faktas, jog laukiniai koralai labiau renkasi smulkias mikroplastiko daleles nei natūralų maistą, nors tai didina koralų mirtingumo tikimybę. Be to, mikroplastikas pasižymi savybe sugerti ir kaupti įvairias chemines medžiagas, toksinus, todėl kelia grėsmę visiems užterštoje aplinkoje esantiems gyviesiems organizmams, kurie dažnai maistą sumaišo su mikroplastiku.

Įdomu tai, kad prarijus smulkių plastiko dalelių, jose esantys riebaluose tirpūs teršalai gali būti kaupiami gyvųjų organizmų riebaliniame audinyje ir taip patekti į mitybos grandinę. Pavyzdžiui, mažosios žuvys minta zooplanktonu, šias žuvis praryja kalmaras, o jį tunas, kuris galiausiai atsiduria ir ant mūsų stalo. Taip mikroplastikas patenka ir į mūsų organizmus.

Pati tyrinėjai, kiek mikroplastiko yra asmeninės higienos priemonėse. Ar galima teigti, kad mes net patys nesuvokdami kasdien naudojame mikroplastiką savo buityje?

Tikrai drąsiai galima teigti, jog ne visi susimąsto apie tai, kas išvis yra mikroplastikas, kur jo yra ir kokią žalą jis daro mūsų aplinkai. Atliekant darbą tyrinėjau 10 apklausos būdu atrinktų dažniausiai naudojamų asmeninės higienos priemonių. Atlikus tyrimą ir išanalizavus surinktas daleles binokuliaru, penkiose iš dešimties tirtų higienos priemonių – dušo želėje, plaukų šampūne, veido šveitiklyje, kūno šveitiklyje ir kūno kreme –  buvo aptikta mikroplastiko dalelių.

Mikroplastikas yra skirstomas į pirminį ir antrinį. Antrinis mikroplastikas susidaro ilgainiui skylant didesnėms plastiko atliekoms, pavyzdžiui, plastikiniams maišeliams ar buteliams. O pirminis mikroplastikas yra specialiai gaminamas kaip mažos dalelės, kurios galėtų atlikti tam tikrą funkciją. Todėl su šiuo mikroplastiku susiduriame kasdien – naudodami įvairias kosmetikos ar higienos priemones, kuriose mikroplastikas naudojamas siekiant suteikti šveitimo funkciją veido ar kūno šveitikliuose, kuriuose jis naudojamas siekiant išgauti norimą konsistenciją ar spalvą.

Moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad mikroplastikas kai kuriose higienos priemonėse gali sudaryti nuo 1 iki 90 procentų produkto sudėties, o vienas žmogus per dieną sunaudoja net apie 2,4 mg mikroplastiko dalelių, esančių higienos produktuose.

Kokiose priemonėse nustatei daugiausia mikroplastiko?

Daugiausia mikroplastiko aptikau veido šveitiklyje, į kurį mikroplastikas, kaip jau minėjau, dedamas siekiant suteikti mechaninio odos raginio sluoksnio šveitimo funkciją. Taigi, neramu pasidaro, kai supranti, jog šveisdama veidą tai darai su mikroplastiku, kuris gali pažeisti veido odą.

Vis dėlto yra alternatyvų: galėtume naudoti ekologiškus produktus bei rinktis natūralias kūno ar veido šveitiklio priemones – cukrų, kavos tirščius, abrikosų ar kitų kaulavaisių susmulkintus kauliukus.

Milijonai žmonių, nežinodami apie galimas pasekmes, kasdien naudoja asmeninės higienos priemones, kurių sudėtyje yra mikroplastiko. Juose esančios vos kelių mikrometrų plastiko dalelės, panaudojus higienos priemones ir jas nuplovus vandeniu, keliauja į nuotekų valyklas. Atlikai ir nuotekų tyrimus, kokia ten situacija?

Atlikdama brandos darbą kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais tyrinėjau mikroplastiko kiekį asmeninėse higienos priemonėse. Kadangi panaudotas priemones įprastai nuplauname vandeniu, buvo tikėtina, kad mikroplastiko dalelės tokiu būdu patenka ir į nuotekas. Nors didžioji dalis mikroplastiko nuotekose yra išvaloma, vis dėlto dalis su išvalytomis nuotekomis patenka į atvirus vandenis. Tai įsitikinau atlikus kiekybinius tyrimus nuotekų mėginiuose prieš mechaninį valymą ir išvalytose nuotekose. Nustačiau, jog vidutinis mikroplastiko dalelių skaičius nuotekų mėginiuose prieš mechaninį valymą siekia 14,3 vnt/l, o mėginiuose iš nuotekų išleistuvo vamzdžio – 1,3 vnt/l.

Taip pat teko sužinoti, jog Baltijos jūros regione atliktame tyrime nustatyta, jog kasmet net 130 tonų mikroplastiko, esančio higienos priemonėse, kartu su nuotekomis atkeliauja į nuotekų valymo įrenginius. Taigi, mano manymu, patys gyventojai, norėdami gyventi švariau, turėtų mažinti perteklinio plastiko vartojimą buityje, atsižvelgti į produktų sudėtį. Be to, mikroplastikas galėtų būti uždraustas kaip sudedamoji dalis kosmetikos bei higienos priemonėse – bent taip mes jo nenaudotumėme, todėl jo mažiau patektų ir į aplinką.

Kaip tavo pačios įpročiai pasikeitė, supratus, kad buityje naudodami plastiką mes darome žalą ne tik gamtai, bet ir patys sau?

Atlikus šį brandos darbo tyrimą dabar eidama į parduotuves ir rinkdamasi higienos priemones visuomet atsižvelgiu į jų sudėtį, kad priemonėje nebūtų mikroplastiko. Dažniausiai mikroplastikas ant pakuotės įvardijamas kaip acrylates copolymer. Vadinasi, jeigu jo yra sudėtyje, tai automatiškai jo yra ir gaminyje. Be to, aš jau atsisakiau plastikinių maišelių ir plastikinių buteliukų kasdieniam vartojimui, vis stengiuosi mažinti plastiko naudojimą.

Verta paminėti, jog geriant vandenį iš plastikinių butelių ar valgant maistą, laikomą plastikinėse pakuotėse, į mūsų organizmą taip pat galimai patenka mikroplastiko dalelių. Moksliniai šaltiniai teigia, kad didesnės nei 150 mikrometrų plastiko dalelės dažniausiai iš organizmo pašalinamos be jokios žalos, tačiau mažesnės dalelės gali kauptis organizme ir padaryti fizinę žalą. Todėl, mano manymu, turėtume mažinti plastiko vartojimą savo buityje, keisti jį ekologiškesnėmis medžiagomis. Mes kiekvienas galime prisidėti prie švarios aplinkos ir privalome rūpintis savo sveikata.


    2021-06-25

    Vienas komentaras apie “Klaipėdietės abiturientės tyrimas: pusėje higienos priemonių – nematomas mikroplastikas”

    1. AvatarRenovacijos nauda? (IP: 188.69.213.153)

      Mane pritrenkė kiemas kaip sniegu nuklotas nuo šalia šiltinamo 2 aukštų namo. Tai ką reiškia visa renovacija Lietuvoje? Europoje???

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt