Biblioteka: kultūros paveldas, archyvai ir kolekcijos

Bibliotekos istorija, Svarbu

Juozas Šikšnelis
2021-07-04

Komentarų: 0

Ypatingais turtais biblioteka pasigirti negali, reti spaudiniai ir kolekcijos imti kaupti vėlai. Tai sąlygojo dvi aplinkybės: ilgą laiką biblioteka, kentėdama dėl patalpų nepakankamumo, nesistengė ieškoti norinčiųjų perleisti savo sukauptus turtus, turima galvoje spaudinių kolekcijas; kita ne mažiau svarbi aplinkybė tai, kad tuomet bibliotekoje nebuvo žmogaus, kuris degtų noru kaupti retus spaudinius, kolekcijas ar archyvus ir skatintų potencialius dovanotojus.

Šiltas bendradarbiavimas su Floridos lietuvių klubo vadove Sofija Saliene davė puikių vaisių: su jos pagalba buvo gautos kone visos išeivijoje leistos knygos ir 146 jos vyro prof. Antano Salio leidiniai.

Sofija Salienė vieši Klaipėdoje 1992 m. Fotografija Bernardo Aleknavičiaus

Vaisingi pokalbiai vyko ir su kraštotyrininku Bernardu Aleknavičiumi, kuris ilgai nesvarstęs bibliotekai perdavė savo archyvą.

Verta paminėti, jog po kelių pokalbių su fotožurnalistu Albinu Stubra, šis jau buvo linkęs perduoti savo archyvą bibliotekai ir tą paliudijo interviu laikraščiui, bet po jo mirties derybos su artimaisiais baigėsi be rezultatų. Įkalbinėjimams nepasidavė ir žurnalistas Liudas Dambrauskas. Nieko čia nuostabaus, juk visame pasaulyje įprasta praktika žymių žmonių sukauptus dvasinius turtus ne dovanoti, o parduoti, tik mes, amžinai skųsdamiesi pinigų stygiumi, bandome viską gauti veltui.

Rankraščių fondas

Ir jeigu pradžioje bibliotekoje kaupiami nepublikuotų dokumentų fondai atrodė kukliai, tai šis procesas suaktyvėjo, kai biblioteka 2006 m.
persikraustė į naujas patalpas ir atsirado erdvės ne tik knygoms, bet ir krašto kultūriniam palikimui. Klaipėdiečiai, mėmelenderiai, kraštiečiai suskubo dovanoti bibliotekai įvairius archyvus.

Po 2007 m. archyvų fondai ypač išaugo ir rado nuolatinę vietą Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje. 2008 m. suformuotas Rankraščių ir archyvų fondas, nuo 2010 m. Foto-videoarchyvas, nuo 2011 m. AdM archyvas, nuo 2013 m. pradėta Senosios bibliotekos (Stadtbücherei Memel) kolekcijos rekonstrukcija.

Taigi šiandien Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus fonduose saugomas dokumentinis kultūros paveldas.

Sirvydo trijų kalbų žodynas iš prof. Antano Salio kolekcijos. Fotografija iš KLAVB archyvo.

Didžiausias ir seniausiai komplektuojamas fondas – Rankraščių ir archyvų. Šio fondo pagrindą sudaro B. Aleknavičiaus archyvas, kuris žymiai praturtino bibliotekos fondus. Žymus kraštotyrininkas ir žurnalistas Bernardas Aleknavičius sukaupė turtingą nuotraukų, negatyvų, knygų, rankraščių kolekciją, kurią 2007 m. perdavė bibliotekai. Tarp gausybės dokumentų, nuotraukų iškyla mūsų bibliotekai aktuali asmenybė – rašytoja Ieva Simonaitytė.

Pats B. Aleknavičius keletą metų bendravo su I. Simonaityte ir nuolat ją fotografavo, dažniausiai tuomet, kai ji būdavo savo vasarnamyje Priekulėje. Šios nuotraukos ir negatyvai pateko į biblioteką ir yra suskaitmeninti bei viešinami portale www.epaveldas.lt.

2013 m. Vytautas Kaltenis, 2009 m. apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premiją už knygą „Ak, gražus dangau!“, bibliotekai padovanojo ilgus metus kauptą I. Simonaitytės archyvą. Šiame archyve rašytojos rankraščiai bei mašinraščiai – laiškai, raštai, sveikinimai, atvirlaiškiai, sveikinimai įvairiomis progomis bei kūrinių rankraščiai. Didelę dalį sudaro laiškai, rašyti įvairiais laikotarpiais. I. Simonaitytė ilgą laiką (1966–1976) susirašinėjo su V. Kalteniu, tuomet dirbusiu Klaipėdos vykdomojo komiteto kultūros skyriuje. Laiškuose dažniausiai rašoma apie kūrybą bei su kūrinių leidimu susijusiais klausimais, juose atsiskleidžia rašytojos požiūris į daugelį dalykų. Asmeniniai laiškai, rašyti seseriai Marytei, kupini rūpesčio dėl mamos sveikatos bei apmaudo, kad negalėjo atvykti į mamos laidotuves. Pavieniai rankraščiai ar juodraščiai, kuriuose pasisakyta įvairiomis temomis: Motinos dienos, Amerikos gražuolės rinkimų, taikos, vokiečių okupacijos, Hitlerio politikos ir t t. Sveikinimas Klaipėdos kultūros rūmų berniukų chorui „Gintarėlis“, kuris dainavo per rašytojos jubiliejinį vakarą 1968 m. bei kosmonautei Valentinai Tereškovai.

Unikalūs dokumentai – I. Simonaitytės autobiografijos, rašytos 1950 m., 1953 m., 1956 m., 1966 m. 1967–1969 m. buvo kuriamas filmas „Ieva Simonaitytė“, kurio scenarijus, susirašinėjimas bei kiti dokumentai taipogi saugomi čia.

Paminėtini įvairūs dokumentai, sutartys dėl kūrinių leidimo, rašytojos prašymai suteikti pašalpą gydymuisi užsienyje, raštai dėl honorarų ir kt.

V. Kaltenio archyve aptinkame kai kurių I. Simonaitytės kūrinių rankraščius, juodraščius ir mašinraščius: „Pikčiurnienė“ („Bušė ir jos seserys“), „Jokūbas ir Katrė“, „Mamytės nebėra“, „Kad ir per jūres ir marias“, „Galas fon Muršteinas“, „Paskutinė Kūnelio kelionė“, „Ir buvo chaosas“, „Nebaigta knyga“ , „Kas atsitiko priebuty“, „Raudonieji bateliai“, „Laimutės atsiminimai“ ir kt. Taip pat vertimai į rusų kalbą, taisyti rašytojos: „Avtomobil“, „Pismo kolxoznogo pastucha“ ir kt.

Rankraščių ir archyvų fonde saugomas ir poeto, marinisto Salio Šemerio (Saliamonas Šmerauskas) palikimas. Poeto žmonos L. Šmerauskienės perduotame fonde – šeimos asmeniniai dokumentai, laiškai, S. ir L. Šmerauskų prisiminimai, nepublikuoti kūriniai, surinkti Mažosios Lietuvos padavimai, ikonografinė medžiaga. Ypač vertingi prisiminimai apie jachtą „Tegu“, kuriuose daug informacijos apie Klaipėdos jachtklubo veiklą prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Rankraščių ir archyvų fonduose saugomi ir kitų žymių kraštiečių palikimas: poeto Pauliaus Drevinio, pedagogo Benedikto Gaižausko, filosofo Alfredo Tytmono, politinio bei visuomenės veikėjo Alfonso Žalio archyvai.

Liūdniausia, kad buvusio nuoširdaus bibliotekos bičiulio, poeto ir vertėjo Vlado Nausėdo biblioteka bei rankraštynas atsidūrė tuometinės konservatorijos fakultetų bibliotekoje. Liudininkai – A. Braukylienė ir J. Šikšnelis – teigia, kad mūsų bibliotekai buvo pasiūlyta įsigyti už tais laikais nemenką sumą, bet pasvėrę savo finansines galimybes atsisakėme, o fakultetų bibliotekai, manoma, buvo atiduota veltui. Sužaidė kažkokios ne visai sveikos artimųjų ambicijos. Kita vertus, apgailėtinos bibliotekos sąlygos irgi prisidėjo prie to, juk ypatingai retos, prieškarinės knygos bibliotekos spec. fondas buvo saugomas bendrajame fonde, vienoje lentynoje, uždegtoje marška. Ir dingdavo reti spaudiniai.

Iš pokalbio su A. Braukyliene ir Irena Rimkiene, 2010 m. sausio 28 d.

Klaipėdos fotoarchyvas

Įkurtas 2011 m. Jurga Bardauskienė prisimena:

Lyg ir 2010 m. gale tuometinis bibliotekos direktorius J. Šikšnelis pakvietė mane į „Verslo centrą“, kuriame buvo įsikūręs žinomas operatorius, fotografas Eugenijus Macius. Nežinau, kokie susitarimai buvo, tačiau E. Macius su visa savo vaizdo ir fotonegatyvų kolekcija persikraustė pas mus į biblioteką. Nors bibliotekoje jau tuomet buvo saugoma didžiulė B. Aleknavičiaus negatyvų kolekcija Rankraščių fonde, man kilo mintis įkurti bibliotekoje atskirą Foto-video archyvą. Direktorius iniciatyvai pritarė, nors, rodos, jokio oficialaus įsakymo šiuo klausimu nebuvo Vėliau sužinojus, kad daugelis Klaipėdos fotografų, ypač dirbusių įvairių laikraščių redakcijose, savo negatyvus tiesiog išmesdavo, mintis išsaugoti Klaipėdos fotodokumentinį kultūros paveldą tiesiog užvaldė mane… Ir iki šiol aistringai ir nuosekliai kalbinu ir deruosi su įvairiais fotografais kartais ir paveldėtojais dėl fotografijų ar negatyvų perdavimo bibliotekai.

Šiame archyve didžiausia yra fotografo Audroniaus Ulozevičiaus kolekcija. Ją sudaro negatyvai įvairia tematika: 1988–1990 m. Klaipėdos ir kitų Lietuvos vietų įvykiai, kuriuose užfiksuoti Lietuvos atgimimo laikotarpiu vykę svarbūs momentai. Negatyvai apima įvairią tematiką: asmenybės, kolektyvai, kultūrinis gyvenimas, fabrikų ir kitų pramonės įmonių veikla, gamta, sportas, švietimas.

Archyve saugomos ir kitų fotografų kolekcijos: Aleksandro Dapkevičiaus, Artūro Šeštoko, Eugenijaus Maciaus, Albino Šidlausko, Augustino Pocevičiaus, Arvido Stubros ir kt. Šiose kolekcijose didžiausią vietą užima dokumentinė-kraštotyrinė fotografija, kurioje užfiksuoti įvairūs įvykiai, renginiai, vykę Klaipėdoje 1980–1995 m. Išimtis – A. Dapkevičiaus kolekcija, kurią sudaro meninė fotografija ir negatyvai bei įvairių parodų medžiaga.

Archyvo dokumentai skaitmeninami nuo 2010 m. ir viešinami ne tik bibliotekoje, parodose, bet ir „E. pavelde“ bei kituose interneto portaluose, virtualiose parodose. Suskaitmenintos fotografijos dažnai viešinamos įvairiuose leidiniuose.

AdM archyvas

Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. (AdM), arba lietuviškai Klaipėdos krašto darbo grupė – organizacija, įkurta 1948 m. Vakarų Vokietijoje ir vienija išeivius bei jų palikuonis iš keturių buvusių  Klaipėdos regionų: Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių.

AdM draugija siekė palaikyti ryšius su tėvyne, todėl Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir atsiradus galimybei bendradarbiauti tapo Klaipėdos ir Manheimo miestų bendrystės šaukliu. Ši draugija nuolat rėmė Klaipėdos krašto gyventojus, statė paminklus, dalyvavo įvairiuose renginiuose Klaipėdoje, rėmė Klaipėdos ir Šilutės vokiečių bendrijas, Hermano Zudermano mokyklą. Rūpinosi ir rėmė finansiškai Klaipėdos simboliu tapusios Taravos Anikės skulptūros atstatymą, atminimo lentų astronomui F. V. Argelanderiui ir Karalienei Luizei pakabinimą (2019 m. dar prisidėjo lenta laikraščio „Memeler Dampfboot“ 170-mečiui pažymėti), skulptūros „Atsisveikinimas“ pastatymą prie geležinkelio stoties – ir tai tik maža dalis gerų iniciatyvų.

Nuo įsikūrimo 1948 m. AdM nariai siekė išsaugoti ir surinkti dokumentus apie Klaipėdos kraštą: literatūrą, žemėlapius, nuotraukas, paveikslus ir kitą medžiagą. Pirmiausia archyve pradėta kaupti skaidres bei tekstinę medžiagą, susijusią su Tėvyne, vėliau renkamos medžiagos ribos plėtėsi, į AdM archyvą buvo įtrauktos asmeninės kolekcijos (M. Szameitat, W. Buttkereit, W. Kwauka, G. Willowiet, W. Hilpert, H. Berger ir kt.).

Per 63 metus Vokietijoje sukauptas archyvas oficialiu pavadinimu „Klaipėdos krašto darbo grupės archyvas“ (AdM archyvas) ne kartą keitė savo saugojimo vietą: Hamburgas, Flensburgas, Maincas, Klopenburgas, Oldenburgas, Rasštadtas. Keitėsi ir archyvo tvarkytojai: E. Janzen-Rock, H. Preuss, G. Grenz, G. Wiloweit, H. Berger ir galiausiai G. Pietsch, kuriam padėjo K. Gogolka ir W. Boes. Kurį laiką archyvui vadovavo bei jį savo privačiame name Klopenburge globojo jau minėtas H. Berger. Vėliau sukaupta medžiaga perkelta į Oldenburgą ir saugota spaustuvės patalpose.

Archyvas buvo sunkiai arba beveik visai neprieinamas visuomenei – tai ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių AdM narius ieškoti tinkamesnio prieglobsčio. Aplinkybės lėmė, jog direktorius J. Šikšnelis apie AdM delegacijos vizitą pas merą 2010 m. pavasarį sužinojo penktadienį po pietų ir iš karto susisiekė su meru Rimantu Taraškevičiumi, paprašydamas, kad šis delegacijai pasiūlytų apsilankyti bibliotekoje.

Pirmadienį AdM nariai, su pirmininku Uwe Jurgsties atvyko į I. Simonaitytės biblioteką. Memelenderiams biblioteka padarė įspūdį, bet svarbiausia juos paveikė direktoriaus pažadas, kad archyvas ne tik turės normalias saugojimo sąlygas, bet bus nuolatos tvarkomas ir viešinamas. Beveik metus užtruko susirašinėjimas su AdM vadovybe, sąlygų derinimas, netgi buvo nusiųstas LR Kultūros ministerijos garantinis raštas ir memelenderiai nusprendė, jog geresnių archyvui sąlygų niekas nepasiūlys.

Bibliotekos pusė apsiėmė apmokėti logistiką iš Oldenburgo į Klaipėdą. Direktorius surado rėmėjus ir AdM archyvas atsidūrė Klaipėdoje. 2011 m. spalio 5 d. įvyko oficialus šio archyvo perdavimas ilgalaikei panaudai.

Archyvas atvyko į biblioteką. Eugenijaus Maciaus nuotr.

AdM archyvo tematika – Klaipėda (Mėmelis), Klaipėdos kraštas (Memelland) ir Rytų Prūsija. Per daugiau nei 60 metų AdM archyve sukaupta per 1 500 knygų, apie 400 įvairios tematikos segtuvų, daugiau nei 550 originalių, iki 1945 m. leistų atvirukų, šimtai fotografijų (seniausios jų – 1864 m.), dešimtys originalių žemėlapių (XVII–XX a.), apie 100 paveikslų (taip pat H. Kallmeyer, G. Boese, M. Pechstein darbai), įvairūs periodiniai leidiniai, tūkstančiai skaidrių, asmeniniai bei įstaigų dokumentai ir įvairūs eksponatai.

Archyve, be įvairių dokumentų, saugomi ir daiktai: Mėmelio (Klaipėdos), karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto, magistrato antspaudo atspaudas (XIX a. I pusė), įvairūs Klaipėdoje bei Klaipėdos krašte veikusių įstaigų dokumentai – Mėmelio taupomosios kasos istorija ir XIX a. vid. kvitų knygelės, 1944 m. garlaivio „Anderson“ mašinų skyriaus dienoraštis, Mädewald (liet. Usėnų) gyventojų registracijos knyga, įvairių renginių, spektaklių afišos.

Dalį archyvo sudaro atskirų asmenų bei šeimų dokumentai – įvairūs pažymėjimai, santuokos ar mirties liudijimai, jūreivio knygelės, pasai. Religinį gyvenimą atspindi senosios maldaknygės ir mišių knygos, tarp kurių išsiskiria 1824 m. leista Biblija su L. Rėzos prakalba, taip pat maldos kortelių – burtelių, rinkinys.

Klaipėdai aktuali ir vertinga žemėlapių bei Klaipėdos planų kolekcija. Žemėlapių chronologija labai plati – senieji Prūsijos žemėlapiai ir Klaipėdos planai, siekiantys 1782 m. bei vėlesni. Teko aptikti ir įvairių Klaipėdos krašto vietovių žemėlapių. Ypatinga faksimilė iš Vatikano bibliotekos: 1448 m. žemėlapis, kuriame, manoma, pirmą kartą pažymėtas Mėmelio miestas. Taip pat didelis netikėtumas – kai kurių Klaipėdos pastatų, pavyzdžiui, buvusios laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidyklos pastato brėžiniai. Iš smulkiosios poligrafijos – atvirukai, Klaipėdos krašto pinigai, afišos ir t. t.

Archyve taip pat saugomi ir Klaipėdos krašto gyventojų aprangos pavyzdžiai, asmeniniai daiktai, indai, sporto apdovanojimai bei kitos archyvalijos. Jis yra nuolat pildomas įvairiais dokumentais: fotografijomis, knygomis, eksponatais.

AdM archyvo perdavimo panaudai sutartį pasirašo AdM pirmininkas
U. Jurgsties ir J. Šikšnelis. 

2017 m. balandžio 24 d. AdM draugijos pirmininkas U. Jurgsties perdavė bibliotekai saugoti istorines Mėmelio šaulių gildijos regalijas bei Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios taurę. Karo metu išvežtos iš Klaipėdos krašto šios vertybės buvo saugomos Liuneburgo muziejuje Vokietijoje.

Mėmelio šaulių gildija, aktyviai veikusi šimtmetį (nuo 1938 m.), išnyko Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau mieste paliko savo ženklų – Šaulių gatvės pavadinimas kilęs nuo čia pastatytų Šaulių namų (šiuo metu – Koncertų salė) ir įrengtos šaudyklos. Mėmelio šaulių gildija sukūrė gražią tradiciją – kasmet, dažniausiai vasaros viduryje, tris dienas vykdavo šventė, kurios metu šaudymo rungtyje nugalėjęs gildijos narys būdavo skelbiamas tų metų karaliumi. Vienu metu „Šaulių karaliumi“ buvo miesto burmistras, taip pat pirkliai, amatininkai, valdininkai, mokytojas, kirpyklos savininkas. Buvo metai, kai karaliais tapo du asmenys arba tas pats asmuo po kelių metų buvo išrinktas vėl. Laimėtojas visus metus galėdavo didžiuotis pereinamosiomis gildijos regalijomis – sidabro grandinėmis su įvairių šaulių, prieš tai tapusių karaliais, įrašais. Ant daugumos plakečių, kryžių ir ordinų galima rasti ir tuomečių Mėmelio juvelyrų ženklų.

2019 m. bibliotekai perduota išeivių iš Klaipėdos krašto kartoteka.

Stadtbücherei Memel

Klaipėdos miesto biblioteka (Stadtbücherei Memel) buvo įkurta 1920 m. pastate Liepojos g. 36 (Libauer Strasse 36, dabar – Herkaus Manto g. 20), vėliau 1936 m. perkelta į Hermano Gerlacho namus Liepojos g. 6 (Libauer Strasse 6, dabar Herkaus Manto g. 25) ir veikė beveik iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šiuo metu čia įsikūrusi Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka.

Tai buvo pati moderniausia ir didžiausia biblioteka, veikusi Klaipėdos krašte ir Lietuvos teritorijoje, antroji pagal dydį po Kauno valstybinės centrinės bibliotekos.

Pirmasis direktorius – filosofijos mokslų daktaras, meno istorikas Georg Kemp vadovavo bibliotekai 1920–1925 m. Vėliau bibliotekai vadovavo dr. Karl Schmitt, dr. Richard Meyer, o tais metais, kai nebūdavo paskirto direktoriaus, vadovavo bibliotekininkė Dora Weisson, paskutinis direktorius 1939–1943 m. buvo dr. Gerhard Lietz.

Bibliotekos fondai nuo kelių tūkstančių išaugo iki 40 000. Bibliotekoje buvo ir vertinga istoriko J. Zembrickio (1856–1919) kolekcija – apie 3 000 knygų. Anot G. Lietz, 1939 m. į biblioteką buvo atgabentas ir Klaipėdos miesto archyvas.

Bibliotekoje 1920 m. skaitė 853 skaitytojai, o 1933 m. – 2 251 skaitytojas. 1939 m. biblioteka turėjo filialus Kulių vartuose ir Smeltės mokykloje.

Biblioteka buvo erdvi, turėjo dvi skaityklas, dvi knygų saugyklas, rūbinę, knygų liftą bei tuomet modernias reguliuojamas metalines lentynas.

Nuo 2013 m., atlaisvinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklos patalpas, buvusias Šv. Jurgio bažnyčioje Vilniuje, šios bibliotekos knygos sugrįžta į savo namus. Kraštotyros fonde šiuo metu (2019 m. gruodžio 12 d.) yra apie 2 800 knygų.

Be senosios bibliotekos fondo, 2013 m. pradėtas formuoti ir proveniencijų fondas – Proveniencijos Memel. Vienintelis požymis, pagal kurį knygos priskiriamos šiam fondui, yra gana formalus – knygos spaude, ekslibrise, dedikacijoje, donacijoje, marginalijoje, įraše ar lipdėje turi būti žodis Memel arba Klaipėda.

Kartu su Klaipėdos miesto bibliotekos knygomis sugrįžta į Klaipėdą ir kitų įstaigų, organizacijų bei įmonių bibliotekų spaudiniai. Šiuo metu Proveniencijos Memel fondą sudaro apie 500 knygų.

Asmeninės bibliotekos

Daugiau nei 10 tūkst. egz. viso fondo sudaro asmeninės bibliotekos bei kolekcijos.

Paminėtinos skaitlingiausios: žurnalisto, kraštotyrininko ir fotokorespondento B. Aleknavičiaus biblioteka, kurta nuo 2006 m., iš viso – 2 149 egz; tapytojo Vaclovo Rimkaus, kurta nuo 2009 m., iš viso – 1 196 egz.; filosofo, doc. Alfredo Tytmono, kurta nuo 2001 m., iš viso – 1 051 egz.; daktaro Remigijaus Švedrio-Andriukaičio, kurta nuo 2011 m., iš viso – 926 egz.; Juozo Šikšnelio, kurta nuo 2014 m., iš viso – 849 egz.; muziko Roberto Varno, kurta nuo 2012 m., iš viso – 767 egz.; profesoriaus Stasio Vaitekūno, kurta nuo 2014 m., iš viso – 502 egz.; doc. Zenono Rinkevičiaus, kurta nuo 2012 m., iš viso – 475 egz.; žurnalisto Albino Stubros, kurta nuo 2008 m., iš viso – 351 egz.; kuklesnės, bet ne mažiau reikšmingos prof. Antano Salio, mokytojo Benedikto Gaižausko, kompozitoriaus Alvydo Remesos, aktorių Venskūnų, Alfonso Žalio ir kitų.

Marinistikos fondas

Vieno renginio metu žurnalistas Gediminas Pilaitis pasivadino mane į šalį nuo šventės šurmulio ir pareiškė, kad yra galimybė kaupti unikalią marinistinę medžiagą, jei biblioteka ją sutiktų priimti. Raginti ir du kartus kartoti pasiūlymo neprireikė, iš karto užkibau, bet kai 2007 m. vasario 7 d. biblioteka, padedama Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“, atvėrė lankytojams duris į aistringo buriuotojo, keturvėjininko poeto Salio Šemerio-Šmerausko skaityklą su marinistiniu fondu, šiek tiek nuvylė žadėtosios medžiagos pasirinkimas, nes G. Pilaitis kalbėjo apie archyvinius dokumentus, o jų čia buvo tik keletas.

Salio Šemerio vardo pasirinkimas šiai skaityklai nekėlė niekam abejonių – tarpukario intelektualas, buriuotojas, turėjęs savo jachtą ir apskritai – jūros žmogus.

Klubo „Marinus“ viceprezidento G. Pilaičio teigimu, visi pažįstami jūriniai žmonės buvo paraginti atnešti parodyti ar padovanoti skaityklai vertingų eksponatų. Atidarymo metu gautos pirmosios dovanos. Jonas Limantas, Bostone gyvenantis klaipėdietis buriuotojas, plaukęs aplink pasaulį jachta „Lietuva“, atvežė dokumentų rinkinį apie lietuvį kapitoną Bronių Rožinską ir jo kelionę jachta „Hermes“ per Atlanto vandenyną 1962–1963 m.

Marinistikos skaityklai taip pat perduota Amerikoje gyvenančio lietuvių bendruomenės veikėjo Vytauto Zelenio surinkta medžiaga apie Lietuvos jachtų kelionę per Atlanto vandenyną 1989 m. maršrutu Klaipėda–Niujorkas.

Klaipėdietė Jūratė Ingaunytė-Kalvaitienė perdavė dokumentų rinkinį, atspindintį pirmojo pokarinio Klaipėdos jachtklubo įkūrėjo ir vadovo Eduardo Ingaunio veiklą.

Susitikimą skaitykloje surengęs Jūrų kapitonų klubas padovanojo pačių kapitonų pastangomis išleistą trijų tomų albumą „Lietuvos jūrų
kapitonai“.

Daugiau kaip dvidešimties knygų jūrine tematika autorius, profesorius, kapitonas Vytautas Paulauskas keletą paliko marinistikos fondui. Kapitonas Eimutis Astikas padovanojo leidinį apie mokomuosius burlaivius „Kruzenšterną“ ir „Sedovą“. Po kelis spaudinius dovanojo kapitonai S. Šileris, J. Karvelis, laivų mechanikas R. Tijūnėlis. Ona Kubiliūnienė – knygas iš asmeninės jachtų kapitono Osvaldo Kubiliūno bibliotekos.

Šiuo metu Salio Šemerio skaityklos fonduose yra per 400 egz. įvairių spaudinių jūrine tematika, apie 500 egz. jūrlapių, jūrinių planšetų. Devyniasdešimt tris mokslinio pobūdžio knygas, 80 locijų ir tiek pat jūrlapių skaityklai atidavė šviesaus atminimo kapitono Povilo Barono žmona Lionė Baronienė. Šioje kolekcijoje: 9 ranka rašyti sąsiuviniai, 4 segtuvai su darbo patirties pastabomis, plaukiojimo reisų ataskaitos, įvairūs užrašai ir pastabos.

Viena iš vertingiausių dovanų marinistikos skaityklai – kapitono Žydrūno Naujoko kolekcija. Joje – 55 egz. mokslinio pobūdžio knygų, locijų, 8 sąsiuviniai konspektų, radiogramų, jūrinės (navigacinės) priemonės (tarp jų vertingi laivo žiūronai, pagaminti 1960 m., optinis pelengatorius), laivo žurnalas, 15 vnt. įvairių jūrinių suvenyrų, paveikslų jūrine tematika, medžio drožinių, nuotraukų ir pan.

Iš dešinės: Petras Bekėža, Sigitas Šileris ir jūrinio paveldo kolekcijos dovanotojas Žydrūnas Naujokas. Eugenijaus Maciaus nuotr.

2007 m. balandžio 23 d. Salio Šemerio skaitykloje buvo surengta kapitono Ž. Naujoko bibliotekai padovanotų jūrlapių kolekcijos paroda. Šioje kolekcijoje per 200 egz. jūrlapių ir jūrinių planšetų, kuriuose kapitono ranka daryti įrašai, atžymos apie žvejybos sąlygas – kur kokie rifai, kur suplėšyti tralai ir t. t. Vieni jūrlapiai su piešiniais, kiti – įvairiais komentarais, net su eilėraščiais, treti – su sovietmečio simbolika. Ž. Naujokas pats piešė jūrlapius, visais būdais rinko informaciją apie žvejybos rajonus ir kūrė jūrinės žūklės planšetus.

Dabar jūrlapiai ir jūriniai planšetai suskirstyti pagal žvejybos rajonus, teritorijas ir jais besidomintys lankytojai gali bet kada susipažinti ir naudotis.

Marinistinis fondas nuolat gausėja: jau minėtas J. Limantas kelis metus skaityklai prenumeravo ir siuntė vienuolikos pavadinimų jūrinių žurnalų anglų kalba. Vėliau kapitonas Jevgenijus Grečinas perdavė 300 egz. jūrlapių kolekciją.

Marinistinė Salio Šemerio skaitykla gyvavo neilgai, ją pakeitė vokiškų leidinių biblioteka, kurią įsteigėme kartu su Gėtės institutu. Marinistinės tematikos spaudiniai, planšetai ir jūrlapiai buvo perduoti į bendrąjį bibliotekos fondą, suvenyrai (daugiausia iš kapitono Ž. Naujoko kolekcijos) buvo perkelti į Gerlacho palėpę, kur įrengta nuolat veikianti marinistinio paveldo ekspozicija. Dabar vėl reorganizacijos metu ieškanti naujos saugojimo vietos bei eksponavimo formos.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Naujo skaitytojų klubo kūrėjos siekia suburti aktyvią knygų mylėtojų bendruomenę

Kovo 27 dieną Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks pirmasis skaitytojų klubo „Mūsų“ susitikimas. Kas mėnesį vyksiančiuose susitikimuose klubo ...
2024-03-25
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Klaipėdos statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, aistrų ir neatsakytų klausimų istorija IV

„Atsirado tada jau ir Būtingės variantas, galiausiai prasidėjo ten statybos, bet tyliai ramiai liko Klaipėdos terminalas, nors buvo kalbama, kad ...
2024-03-11
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Iš Ievos Simonaitytės pusseserės prisiminimų

Aktyvi lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė Jūratė Viktorija Stubraitė nėra linkusi atvirauti, kad su rašytoja Ieva Simonaityte ją sieja artimas ...
2024-01-24
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This