Ne vienerius metus trukęs Malkų įlankos išvystymo projektas baigtas, nuo šiol Malkų įlanka pasiruošusi priimti ne tik didesnės grimzlės laivus, bet yra ir draugiškesnė aplinkai.

„Malkų įlankos rekonstrukcija ir jos akvatorijos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys sąlygas šioje uosto dalyje veiklą vykdančioms bendrovėms pilnai pakrauti „Panamax“ tipo laivus, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių sistemas. Projektų investicijomis taip pat prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo. Vykdydami įvairius rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiame ir į inovatyvius sprendimus, kurie Klaipėdos uostą darytų ne tik konkurencingą, bet ir vis labiau žalią“, – pranešime žiniasklaidai pažymi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Kompleksiniu Malkų įlankos išvystymo projektu buvo siekiama pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas šioje zonoje, padidinti laivybos saugumą ir įdiegti priemones, saugosiančias Smeltės botaninį draustinį ir jame saugomas augalų rūšis.

Rekonstrukcijos darbų metu paplatintas Malkų įlankos įplaukos kanalas į vakarinę Smeltės pusiasalio pusę, atliktas akvatorijos gilinimas iki 14,5 m gylio, išvalytas užterštas gruntas, įrengta gamtosauginė krantosaugos sienutė, rekonstruotos krantinės, įrengtos naujos įlaidinės sienos ir antstatai, nauji atmušai bei švartavimo stulpai, lietaus nuotekų tinklai, pokraninis kelias, rekonstruotos dangos, kranto tvirtinimas.

Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlankos infrastruktūrą Klaipėdos uostui jau leidžia užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje. Šis sektorius tapo konkurencingesnis, gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą užsakovams bei remontui priimti didesnio tonažo – „Panamax“, „Post-Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus bei sėkmingai konkuruoti su didžiosiomis Europos laivų remonto įmonėmis.

Bendra Malkų įlankoje įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų uosto infrastruktūros projektų sutarčių vertė be PVM siekia 123 mln. Eur, iš jų 27,6 mln. Eur finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis.