Susisiekimo ministerija skelbia, kad kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija pasiekė sutarimą dėl uosto žemės nuomos mokesčio, kuris nebuvo keistas daugiau nei dešimtmetį, apskaičiavimo.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį pasirašė įsakymą, įtvirtinantį naują rinkliavos skaičiavimo metodiką.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Valstybės investicijos yra nukreiptos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, uosto plėtrą, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Tai, kad po ilgų diskusijų pavyko rasti sutarimą dėl žemės nuomos mokesčio, kuris leistų išlikti konkurencingiems rinkoje, yra itin sveikintinas žingsnis. Labai svarbu taikyti efektyvią, skaidrią ir vienodas konkurencines sąlygas sukuriančią žemės nuomos metodiką. Šioje istorijoje braukiame brūkšnį ir noriu padėkoti Uosto direkcijai, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai už bendradarbiavimą ir konstruktyvų dialogą“, – pranešime cituojamas M. Skuodis.
Pasak ministro, diskusijose dėl uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo rasti maksimaliai įmanomi kompromisai, įvertinant tiek uosto krovos kompanijų pasiūlymus, tiek išsakytus poreikius dėl infrastruktūros modernizavimo ir investicijų.
Pagal naujas nuostatas bazinis uosto žemės nuomos mokestis didės nuo 0,91 Eur/kv. m iki 1,15 Eur/kv. m. Atsisakyta indeksuoti mokesčio dydžius už konkrečios grimzlės 1 m darbinio (švartavimo) ilgio eksploatuojamą krantinę ar jos dalį, nuspręsta nustatyti koeficientus pagal krantinių naudojimo pobūdį. Be to, naikinama mokesčio dalies dedamoji – koeficientas už geležinkelių infrastruktūrą, pasiektas sutarimas dėl pereinamojo laikotarpio lengvatinių koeficientų panaikinimo apskaičiuojant mokesčius dėl pirsų ir krantinių, prie kurių yra prišvartuoti dokai.
Žemės nuomos mokesčio dydis nebus siejamas su nevykdomu krovos apyvartos įsipareigojimu – sutarta tai spręsti atskirais sutartiniais įsipareigojimais su uosto žemės naudotojais, sudarant naują ar keičiant esamą žemės nuomos sutartį, kai sprendžiama dėl investicijų į atitinkamą infrastruktūrą.
KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas tvirtina, kad mokesčių pokytis į didžiąją pusę visada nelengvas procesas, tačiau ilgų derybų metu pavyko rasti kompromisą.
„Naujoji žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, kuri bus įvedama laipsniškai, ir jo skaičiavimo metodika leis suvienodinti konkurencines sąlygas uosto naudotojams. Mes, kaip valstybės įmonė, galėsime dar efektyviau įgyvendinti mums keliamus valstybės uždavinius ir įpareigojimus, įskaitant ir nuosavo kapitalo grąžą“, – sako KVJUD vadovas.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pažymi, kad šis laikotarpis dėl pasaulinės pandemijos, geopolitinio neapibrėžtumo, brangstančių išteklių bei išaugusios aplinkinių uostų konkurencijos daugeliui Klaipėdos uosto krovos kompanijų yra itin sudėtingas.
„Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir neaiškumą dėl ateities, sprendimas didinti bazinį uosto žemės nuomos mokestį šiuo metu tikrai nepalengvins uosto kompanijų veiklos. Vis dėlto esame dėkingi visoms šalims, dalyvavusioms sprendžiant šį klausimą, už vykusį dialogą ir rastą kompromisą“, – teigia V. Šileika.
Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nesikeitė daugiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį nuomojamo turto vertė augo greičiau nei žemės nuomos mokesčio pajamos. Skaičiuojama, kad dėl investicijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto, kuriuo tiesiogiai naudojasi uosto žemės nuomininkai, vertė išaugo 1,9 karto, o pajamos iš žemės nuomos padidėjo 1,3 karto dėl papildomai išnuomotų teritorijų ir naujos infrastruktūros (krantinių).
Numatoma, kad nauja žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.
Iš šio rašinėlio tūlas lietuvis nesupras, ar didės valstybės pajamos, ar ne. Regis pats ministras nelabai supranta, ką patvirtino. O pereinamas laikotarpis – tai absoliuti nesamonė: tai kas buvo tie dešimt metų, kurie parodė, jog veikė nevykusi sistema.