P0

Konsultacijos

Pabėgėlių integracija: ukrainiečiai verda ir vairuoja, sirai kerpa

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-07-28


Lietuvoje gyvena šimtai užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Pabėgėlio statusas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo suteiktas 64 trečiųjų šalių piliečiams, rodo Statistikos departamento duomenys.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys.

Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp ukrainiečių vyrų populiari vairuotojo specialybė. Asociatyvi portalo archyvo nuotr.

Pabėgėlių registracijos piką Užimtumo tarnyba fiksavo 2017 metais, kai į Lietuvą buvo perkeliami pabėgėliai iš Graikijos, Turkijos ir Italijos pabėgėlių stovyklų. Taip pat 2016 metų pabaigoje ir 2017-aisiais dėl neramumų Ukrainoje į Lietuvą atvyko kelios dešimtys lietuviškų šaknų turinčių ukrainiečių. Vėliau skaičiai nuolat mažėjo.

Užimtumo tarnybos duomenimis, ukrainiečiai dažniausiai renkasi virėjo, konditerio, mėsininko, suvirintojo, D, C arba CE kategorijos vairuotojo mokymus. Didelė dalis Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją.

Oficialų statusą įgiję pabėgėliai aktyviai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jie naudojasi informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo įdarbinant  paslaugomis. Užimtumo tarnybos specialistai juos supažindina su socialiniais-kultūriniais skirtumais, darbo santykiais Lietuvoje, paklausiomis profesijomis. Taip pat identifikuojamos ir aptariamos migrantų įsidarbinimo galimybės, užsienio kalbų žinios, tikslinama turima kvalifikacija. Esant poreikiui, Užimtumo tarnybos specialistas apžiūri darbo vietą įmonėje, tiesiogiai bendrauja su darbdaviu,tarpininkauja sudarant darbo sutartį.

Visi asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – jiems gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.

Tačiau teisė registruotis Užimtumo tarnyboje įgyjama ne iškart. Paprastai užtrunka apie 6 mėnesius, kol atsakingos institucijos priima sprendimus suteikti papildomos apsaugos arba pabėgėlio statusą. Tik susitvarkę reikiamus dokumentus užsieniečiai gali atvykti į Užimtumo tarnybą ir gauti reikiamas paslaugas (įsidarbinti anksčiau galima tik Migracijos tarnybai išdavus leidimus laikinai dirbti).

Pabėgėliai į Lietuvos darbo rinką paprastai integruojasi per pusę metų nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos. Norimą poziciją lengviau rasti tiems, kurie moka anglų arba rusų kalbą. Yra ir tokių pavyzdžių, kai pabėgėlis, pramokęs lietuviškai, dirba su klientais.

Užsieniečio darbo sritis glaudžiai siejasi ir su šalimi, iš kurios jis atvyko. Stebima tendencija, kad ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais, vairuotojais. Moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis. Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą. Tuo tarpu moterims – sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse.

Prie kultūrinių skirtumų adaptuotis tenka ne tik naujiems mūsų šalies gyventojams, bet ir juos įdarbinančioms įmonėms.

„Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys. Pavyzdžiui – siuvėjais. Būtent vyrai Sirijoje atlieka visus darbus ir darbų pagal lytį neskirsto“, – rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Yra atvejų, kai pabėgėliai patys tampa darbdaviais: baldų surinkėju įsidarbinęs Sirijos pilietis įkūrė savo verslą bei baldus gamina pats. Kitas pavyzdys – ukrainiečio, kuris nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Šiandien jis sėkmingas vadovas.

Užsieniečius domina ir galimybė persikvalifikuoti. Tai padaryti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie kalba rusiškai. Mokymo įstaigų dėstytojai noriai pagelbėja išversdami mokomąją medžiagą. Taip pat yra centrų, kurie mokymus organizuoja anglų kalba. Įveikti kalbos barjerą pabėgėliai padeda ir vieni kitiems.


    2021-07-28

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt