Vakar, pamatęs, kaip Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinė po pergalės prieš argentiniečius „formuoja” komandą, sugalvojau pasidalinti savo istorija.

Dažniausiai su kolegomis plaukiame baidarėmis ar vykstame į kaimo turizmo sodybą, kur maloniai ir kultūringai praleidžiame laiką. Žinoma, juokauju: šventimas įprastai prasideda dar autobuse, dažnas vyksta be savo antros pusės, todėl pernelyg atsipalaiduoja.

Šiais metais rinkomės vėl iš baidarių, sodybos ir laivų regatos. Vadovo bičiulis – žymus buriuotojas, todėl įkalbėjo apsvarstyti šį variantą. Aišku, mes nubalsavome už!

Kadangi šis komandos formavimas buvo kitoks ir, manau, suformavo komandą ne mažiau nei Slovėnijos rinktinę. Šiek tiek papasakosiu.

Išaušo penktadienio rytas ir mes jau pakeliui į Klaipėdą, iš uostelio turime išplaukti 10 valandą. Spėjome, nuplaukėme iki Juodkrantės pavalgyti. Gavome nerealų kapitoną Merūną, kuris ne tik su puikiu humoro jausmu, bet ir realiai mus įtraukė į buriavimą.

Pavalgę (arba greičiau persivalgę) pajudėjome Klaipėdos link, kur varžėmės tarpusavyje su kitais trim laivais. Azartas apėmė net buhalterę – nė vienas nenorėjo būti paskutinis. Taip tarpusavyje susidirbusių kolegų nemačiau net darbe. Nors dauguma iš jų plaukė pirmą kartą, tačiau atrodė, kad varžybose dalyvauja kone kiekvieną savaitgalį. Čia, žinoma, profesionaliai savo darbą atliko kapitonai, kurie padėjo išlaikyti intrigą iki pat pabaigos. Žinoma, laimėjome.

Vakarinei daliai buvo suplanuota kažkokia paskaita. Niekas labai nesidomėjo, galvojom, kad tai vėl bus kokių pardavimų mokymai, jų gi niekados nebūna per daug. 

Tačiau pamatę Paulių Kovą – nustebome, o dar labiau nustebino pirmasis jo sakinys: „Dabar ramiai, paskaita vyks be pertraukos 3 valandas”. Pagalvojau: „Sodyboje dabar jau būtume kubile!” Ką gi, reikės klausytis.

Vos prasidėjus paskaitai, jau po kelių sakinių supratome, kad šis vakaras bus labai įdomus. P. Kovas pasakojo istorijas iš savo paties išleistos knygos, kurioje jis aprašo plaukimą aplink pasaulį: viską pasakojo taip, jog atrodo, lyg mes patys ten būtume buvę, tas pačias bėdas ir problemas išgyvenę. P. Kovas yra puikus koučeris, buriavimo patirtį, kurią įgijome dienos metu, panaudojo mums paaiškinti galimas problemas įmonėje ir kaip to išvengti.

Po paskaitos dar likome pakalbėti, niekas niekur neskubėjo, buvo labai keistas jausmas. Po tokios turiningos dienos norėjosi ramiai viską apmąstyti. 

Vakare, žinoma, pasisėdėjome, po tokios dienos ir aplinkos pakeitimo mūsų mažam kolektyvui dar labiau pavyko „susicementuoti”. Neįkainojama patirtis.

Pranešti klaidą