P0

Svarbu, Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas

Už Jūros šventę – mokestis (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-08-21


Prieš 87-erius metus, 1934-ųjų rugpjūtį, Klaipėdoje surengta pirmoji Jūros šventė, tuomet vadinta Jūros diena, anot istorikų, buvusi propagandiniu tautininkų renginiu, kuriuo siekta paaštrėjus geopolitinei situacijai pademonstruoti kultūrinę lietuvių atsvarą nuo vokiečių Klaipėdos krašte ir propaguoti valstybines investicijas jūrų ekonomikoje.

Kaip pasirengimą šiai šventei, pačią jos eigą ir pasekmes atspindėjo pagrindinis to meto dienraštis „Lietuvos aidas”, pasakoja dar vienas ciklo „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas” rašinys.

Šventei buvo išleistas specialus daugiau nei 30 puslapių informacinis vadovas.
Kelios funkcijos

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romuldas Adomavičius yra rašęs, kad prie Lietuvos prijungus Klaipėdą valdančiojo sluoksnio dauguma gana ilgai buvo kultūriškai atitolusi nuo jūros, dėl to neįžvelgė jūrinės kultūros teikiamų galimybių. Viskas pasikeitė tik 1930-1933 m., kai Lietuvą užgulė geopolitiniai ir ekonominiai sunkumai.

„Pirmoji visuotinė Jūros diena (1934 m.) buvo ir propagandinis tautininkų renginys, kuriuo siekta pademonstruoti kultūrinę lietuvių atsvarą nuo vokiečių Klaipėdos krašte, ir priemonė propaguoti valstybines investicijas jūrų ekonomikoje. Atsirado strateginis poreikis pajūryje nuo seno gyvavusią žvejų kultūrą parodyti kaip savą ir artimą XIX a. pradėjusiai formuotis nacionalinei lietuvių kultūrai. Kita vertus, ryškėjo nauji uždaviniai – ginti interesus jūrų uoste ir stiprinti tautinį laivyną. Iš esmės, 1933-1934 m. Didžiosios Jūros dienos pradinę idėją pagimdė siekis priartinti lietuvius prie jūros ir išaiškinti jos svarbą visai Lietuvai“, – rašė R. Adomavičius.

Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Praeitis kaip konflikto šaltinis. Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje” rašo, kad 1933 m. Lietuvos politikos kursui Klaipėdos krašte pakrypus forsuoto integravimo linkme, viena aktyviausių organizacijų, toliau turėjusių stiprinti Lietuvos ir Klaipėdos vienybės ryšį bei šitaip palaikyti prolietuvišką tapatybės orientavimą Klaipėdos krašte tapo Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjunga (vėliau – Lietuvos vakarų sąjunga). Pagrindiniu jos veiklos siekiu tapo Lietuvos ir Klaipėdos saitų stiprinimas, orientuotas į auditoriją tiek Lietuvoje, tiek ir į prolietuviškai nusiteikusius gyventojus Klaipėdos krašte. Anot istoriko, panašu, kad ir sumanymas 1934 m. Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje surengti Jūros dieną taip pat gimė šios sąjungos veiklos rėmuose.

„Šis renginys turėjo būti rengiamas kasmet ir atlikti kelias funkcijas. Pirma, Jūros dienos turėjo suartinti Lietuvos gyventojus su Klaipėda, įtvirtinti tezę, kad Klaipėda „mūsų“, Lietuvos. Per keliolika pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų jau buvo gana toli pažengta lietuvių mentalitete įtvirtinant jūros kaip „maitintojos“, „nepriklausomybės laiduotojos“ ir pan. įvaizdžius, turėjusius įveikti ir potencialiai pakeisti lietuvių kaip „agrarinės tautos“ (arba, kaip neretai teigta tarpukariu, vartojant klasikinės geopolitikos sąvokas, „kontinentinės tautos“) mentalitetą. Be to, Lietuvos viešajame diskurse tarpukariu, ypač po 1923 m., buvo tvirtai įleidęs šaknis jūros tapatinimas su Klaipėda. Lietuvos „išėjimo prie jūros“ idėja 1923-1939 m. buvo beveik išimtinai tapatinama tik su disponavimu Klaipėdos uostu; Lietuvai priklausęs pajūrio ruožas su Palanga ir Šventąja, neįėjęs į Klaipėdos krašto ribas, figūravo kur kas rečiau ir faktiškai nebuvo laikomas lygiaverčiu. Kitaip tariant, jūra buvo simbolis, kuris lietuviams pirmiausia asocijavosi su Klaipėda. Tačiau didžiausia problema buvo tai, kad daugelis lietuvių jūros akyse net nebuvo matę. Jūros diena turėjo šią problemą išspręsti”, – rašo V. Safronovas.

Pasak jo, 1934 m. Kaune ir Klaipėdoje buvo sudaryti centriniai Jūros dienai rengti komitetai (vyr. komiteto Kaune pirmininkas buvo inž. Zenonas Bačelis, Klaipėdos komiteto – prof. Jonas Šimoliūnas).

Jonas Šimoliūnas ir Zenonas Bačelis. Lietuvos jūrų muziejaus ir Šiaulių „Aušros” muziejaus nuotr.

Jie, greta rūpinimosi praktiniais renginio organizavimo reikalais, ėmė labai aktyviai postuluoti ideologinę jo svarbą, bendradarbiavo su kitomis visuomenės organizacijomis – Vilniui vaduoti, Šaulių, Kūrėjų savanorių sąjungomis, jaunalietuviais, pavasarininkais, skautais, Lietuvos jachtklubu.

Į šventę vežė su didžiulėmis nuolaidomis

Pirmoji iš „Lietuvos aide” aptiktų žinių, susijusių su Jūros diena – informacija, kad liepos 17 dienos Vyriausybės nutarimu visiems iš bet kurios geležinkelių stoties vykstantiems į šią šventę bus suteikta 87,5% nuolaida nuo III klasės pilnos suaugusio keleivio bilieto kainos – reikėjo pateikti tik kurios nors iš V. Safronovo minėtų organizacijų išduotą nustatytos formos liudijimą. Lengvata vykimui į Klaipėdą galiojo rugpjūčio 9-12 dienomis, o grįžimui – 11-14 dienomis. Lengvatinius bilietus reikėjo pirkti iškart į abu galus.

Kelionė į šventę iš Virbalio ir atgal atsiėjo 6,2 lito, iš Marijampolės – 5,9 Lt, iš Kauno – 5,1 Lt, iš Šiaulių – tris, iš Panevėžio – 4 litus.

„Jei kas norės važiuoti iki atitinkamos stoties greitaisiais traukiniais, reikės primokėti pilną mokestį už skubą. Miegama vieta iki Klaipėdos kaštuoja 10 litų”, – rašė laikraštis.

Rinko šventės organizavimo mokestį

Po savaitės jis pateikė instrukciją, kaip reikia registruotis ir vykti į Jūros dieną. Nurodyta, kad reikia vykti ne pavieniui, o ekskursijomis, kurias sudarė minėtosios organizacijos, joms turėjo būti pateikti ir kitų organizacijų sąrašai su sumokėtu kelionės mokesčiu ir nustatytu papildomu organizaciniu priedu. Ekskursijoms buvo galima užsirašyti iki rugpjūčio 7 dienos.

„Iš kiekvieno vykstančio į Jūros Dieną būtinai turi būti paimta Jūros Dienai ruošti mokestis. Kauniškiai moka po 1,5 lito, o provincijos ekskursantai po 1 litą. Jūros Dienai žetonai privalomi kiekvienam iškilmių dalyviui, todėl organizacijos, kurios jų jau turi, prašomos pardavinėti juos po 30 ct. kiekvienam užsirašančiam i ekskursiją. Visos organizacijos vyksta į Jūros Dieną su vėliavomis (kurios neturi organizacijos vėliavų, tos vyksta su tautinėmis) ir orkestrais ir dalyvauja šventėje organizuotai. Organizacijom nepriklausą asmenys, prisirašė į ekskursiją prie kurios nors organizacijos, vyksta drauge su ja ir laikosi tos organizacijos nustatytos tvarkos ir drausmės. Ekskursijos bus vežamos specialiais traukiniais, kurių pirmasis iš Kauno išeis rugpjūčio 9 dieną, o kiti iš Kauno ir provincijos rugpjūčio 10 ir 11 dienomis. Vaikai daugiau kaip 4 metų moka kaip suaugę. O mažus vaikus vežti nepatariama”, – šventės organizacinio komiteto nurodymus skelbė „Lietuvos aidas”.

Po poros dienų jis informavo, kad šventės iškilmėse dalyvaus ir prezidentas Antanas Smetona. Nuvykus į Klaipėdą svečiai registracijos punktuose paprašyti įsigyti 30 centų kainavusius „Jūros dienos” vadovus.

„Iki šios dienos gautomis iš geležinkeliu stočių žiniomis jau yra įsiregistravusių stotyse organizuotai vykti į Jūros Dieną Klaipėdoje apie 22 000 žmonių. Tačiau tai dar negalutinas vykstančiųjų skaičius, nes apie 30 stočių dar nesuteikė apie įsiregistravusius žinių. Todėl, galimas dalykas, kad tasai įsiregistravusių organizuotai vykti į Jūros Dieną geležinkeliais žmonių skaičius gali pakilti iki 30 000 asmenų. O kur dar kitos susisiekimo priemonės, autobusai, garlaiviai ir kt. Be to, nemaža vyks Jūros Dienon ir paskirų asmenų. Vykstantiems į Jūros Dieną geležinkeliais pervežti numatoma paskirti apie 16 papildomų traukinių. Iš Kauno greičiausiai eis 3-4 specialūs papildomi traukiniai, o be to, dar bus keli sudaryti iš artimesnių stočių atvykusių mažesnio sąstato traukinių”, – rugpjūčio 3-iąją rašė laikraštis.

Kitą dieną jis jau paskelbė ir šventės programą.

Po keleto dienų ją pakartojęs laikraštis papildomai informavo, kad abiejų šventės dienų vakarais, nuo 21.30 iki 23.30 val. laivu „Kurisches Haff” bus galima pasiplaukioti „mėnulio šviesoje”.

„Jei jūra bus rami, laivas važiuos į jūrą, o jei ne – tik į mares. Laive bus ir šokiai. Organizacijos galės pasiimti ir savo orkestrus. Pasivažinėjimas kaštuos 1 lt. Pageidavimus pasivažinėti laivu organizacijos iš anksto turi pranešti J. Bertuliui, Jūros Dienos organizacinio k-to pirmininkui, Klaipėdoje, Ligoninės 16”, – skelbė „Lietuvos aidas”.

Laivas „Kurisches Haff”. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Dar kitame numeryje jis jau dalinosi informacija, kad per šventę, šeštadienį ir sekmadienį, Klaipėdos valdžia leido visoms maisto krautuvėms leista prekiauti iki 21 val., o kitoms – iki 19 val. Kioskams leista dirbti iki vidurnakčio, o restoranams ir aludėms – iki 3 val. ryto, kad atvykę į Jūros dieną žmonės galėtų ką norės nusipirkti ir pavalgyti”.

„Visos maitinimo įmonės: valgyklos, kepyklos, restoranai suregistruoti ir paskelbti informacinėje knygelėje, atvykusieji iš jos sužinos kur gali pavalgyti ir kiek kaštuoja. Be to, Lietuvos Eksportas trijose vietose įrengė palapines, kuriose bus pigiai parduodamas, maistas ir nesvaigūs gėrimai. Kad visi turėtų nakvynes atsargai daugelyje vietų įrengtos palapinės, nes manoma, kad mokyklų, kareivinių ir privačių butu patalpų neužteks. Viešbučiuose visos vietos jau ketvirtadienį buvo užimtos”, – informavo dienraštis.

Minėtąsias palapines buvo numatyta statyti ties Melnragės švyturiu, prie uosto ir Smiltynėje.

Autobusų vairuotojams, kurie veš keleivius į Jūros dieną iš Plungės, Mažeikių, Skuodo, Telšių ir Kretingos rajonų, buvo nurodyta juos išlaipinti Kanto (dabar – Lietuvininkų) aikštėje „ant pievelės”. Toje pačioje buvo numatytas ir išvažiavimo taškas atgal.

Organizacinis komitetas už „sanitarinius „Jūros dienos” reikalus” atsakingu buvo paskyręs Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgą Joną Čeponį.

„Jam pavesta susitarti su Klaipėdos krašto gydytoju ir įgulos viršininku ir suorganizuoti sanitarinius punktus. Numatyti 8 punktai: geležinkelio stotyje, ties švyturiu, uosto ambulatorijoje, Raudonojo kryžiaus ligoninėje, uosto muitinėje, Smiltynėje prie kurhauzo ir prie jūros. Marėse bus pastatytas vienas laivas sanitariniems reikalams. Raudonasis kryžius atkomandiruoja iš Kauno „Jūros dienos” sanitarijos reikalams 7 gydytojus kandidatus ir 15 sesučių. Be to, duoda vieną sanitarinį autobusą ir šiaip susisiekimui automobilį. Pasienio policijos vadas duoda laivą sanitarijos reikalams, Raudonasis kryžius savo ligoninėje Klaipėdoje, be to, dar rezervuoja 24 lovas sunkiems ligoninis. 30 skautų yra pasižadėję padėti sanitarijos reikalais. Miesto gaisrininkai su įgulos gaisrininkų komanda prižiūrės tvarką gaisrų atžvilgiu. Publika prašoma ypatingai atsargiai elgtis su ugnimi miškuose”, – informavo laikraštis.

Jis taip pat pranešė, kad antrosios Jūros dienos iškilmių per radiją galės klausytis visa Lietuva – iškilmių transliacijos pradžia buvo numatyta rugpjūčio 12 d., 10.30 val. Kaune, miesto sode, ligi vėlyvo vakaro transliaciją buvo numatyta leisti per Lietuvos Philips akcinės bendrovės radio garsiakalbius.

Pirmą dieną – didžiulė eisena

Aprašydamas pačią šventės eigą „Lietuvos aidas” tvirtino, kad traukiniai į Klaipėdą „iš visų kraštų ėjo net po kelis papildomai, buvo pripildyti tiek, kiek tiktai buvo galima”.

„Niekas perdaug nesistengė surasti bent kur nors prisėsti. Beveik kiekvienas traukinys buvo sausakimšai prisigrūdęs stačių”, – rašė dienraštis.

Ekskursijos iš visos Lietuvos atvyksta į pirmąją Jūros dieną. Nuotrauka iš „Libra Memelensis“ leidinio leidinio Jūros šventė.

Anot jo, Klaipėdos geležinkelio stotis, centro ir autonominės valdžios įstaigos, daugelis privačių namų buvo papuošti trispalvėmis.

„Tautinės vėliavos plevėsavo visose gatvėse, net ir visai mažose. Svetimų valstybių konsulatai, atjausdami mūsų tautos entuziazmą, iškėlė vėliavas. Net uoste stovėjusieji svetimi laivai pasidabino iškilmių proga vartojamomis vėliavėlių girliandomis”, – rašė „Lietuvos aidas”.

Pasak jo, „kupini keltai” plukdė šventės svečius į Smiltynę ir „visas pajūris abi dienas buvo, perpildytas”.

Pirmosios Jūros šventės Klaipėdoje sporto varžybų dalyviai ir žiūrovai Smiltynėje, prie Kurhauzo. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.  

„Ypač buvo pamėgta žvejų laivai, kurių Klaipėdon buvo suplaukusių beveik iš visos Neringos. Abi dienos po Kuršių Marias ir jūrą šmaižė gausiai prisėsti burlaiviai, motorlaiviai. Visi laivai išsipuošę”, – skelbė laikraštis.

Pirmoji šventės diena, anot jo, buvo pradėta „įspūdingomis iškilmėmis pagerbti tuos, kurie žuvo jūroje ir dėl jūros”. Prie krantinės, kur vyko šios iškilmės, rikiavosi vietinė kariuomenės įgula, organizacijos su savo vėliavomis ir orkestrais, „tūkstantinės žmonių – klaipėdiškių ir atvykusiųjų – minios”, gausus būrys spaudos atstovų, tarp jų ir svečiai iš Čekoslovakijos. Čia buvo atlaikytos Romos katalikų ir evangelikų pamaldos, po kurių kunigas Jurkus pašventino „kuklų kryžių prie uosto molo”, skirtą prieš metus prie molo žuvusiems trims jūrų skautams, plaukusiems su jachta „Budys”. Vėliau šventės rengimo komitetai, uosto ir spaudos atstovai bei būrys svečių laivu išplaukė į jūrą, kur nuleido vainiką žuvusioms jūroje pagerbti.

„Prof. Šimoliūnas su jauniausiu Lietuvos jūrininku tąjį vainiką nuleido į smarkiai bangavusią jūrą. Ant molo žąsele išsirikiavę žuvusius jūroje pagerbė prof. Kolupailos vadovaujami ekskursantai, kurią baidarėmis laimingai pasiekė Klaipėdą”, – rašė laikraštis.

Pirmoji vainikų, skirtų žuvusiems jūroje, paleidimo į jūrą ceremonija. Kauno miesto muziejaus nuotr.

Po šių iškilmių visos organizacijos ir kariuomenė nužygiavo į kapines (dabartinį Skulptūrų parką) pagerbti Klaipėdos sukilimo operacijos aukas – ant jų kapų, anot laikraščio, buvo sudėta daugybė vainikų.

Po ceremonijos kapinėse visos organizacijos su orkestrais, vėliavomis ir deglais ir įvairiais šūkiais „surengė milžinišką įspūdingą eiseną Klaipėdos gatvėmis”, kuri sustojo prie gubernatūros (dabar – bankas „Luminor” Liepų gatvėje) pagerbti ir pasveikinti krašto gubernatorių dr. Joną Navaką.

„Visų organizacijų ir visuomenės vardu žodžiu dr. Navaką pasveikino Jūros Dienai ruošti Klaipėdos komiteto narys dr. Jurkūnas. Jis pareiškė, kad gubernatoriaus padarytais žygiais atstatyti valstybės autoritetą džiaugiasi visa Lietuva, nes tik dabar pradedama giliau jausti, kad čia mūsų žemė, kad čia Lietuva. Eisenos dalyviai sušuko gubernatoriui griausmingą valio ir sukėlė entuziastiškas ovacijas”, – rašė „Lietuvos aidas”, turėdamas omenyje ryžtingą šio gubernatoriaus kovą su Klaipėdos naciais.

Laikraštis citavo ir paties J. Navako (nuotr.) miniai pasakytą, kalbą, kurioje be istorinių įžvalgų ir jūros reikšmės taip pat dominavo minėtųjų politinių įvykių tema.

„Į lietuvių pajūrio kraštą paskutiniuoju laiku buvo įsiskverbusios svetimos Lietuvos valstybei sroves, atnešusios i kraštą žmogaus neapykantos sėkla. Dr. Šreiberio direktorijos palaikomos ir remiamos priešvalstybinės organizacijos rengėsi ginkluotu sukilimu Klaipėdos kraštą atplėšti nuo Lietuvos. Priešvalstybinės organizacijos, įsikūrusios Klaipėdos krašte, ginklavosi, darė kariškas mankštas, terorizavo ir žudė ramius gyventojus. Visa tai buvo daroma svetimos valstybės organizaciją nurodymais, paremiant tą valstybės išdaviko žygį pinigais ir telkiant kitokios paramos. Nusikaltusiems valstybės išdavimu yra iškelta byla ir ji netrukus bus nagrinėjama kariuomenės teisme. <…> Pamažu į kraštą pradeda grįžti pasitikėjimas, viešoji tvarka atstatoma. Lietuvių tauta, atsistojusi prie jūros, tvirtai ją saugos ir neleis, kad pajūrio gyvenimas butų drumsčiamas”, – laikraštis citavo gubernatoriaus kalbą, kuri buvo palydėta Tautiška giesme ir „neatbaigiančiomis griausmingomis ovacijomis”, o tautiškai pasipuošusios moterys įteikė gubernatoriui gėlių iš Vilniaus.

Anot laikraščio, vis šaukdama gubernatoriui valio eisena patraukė Klaipėdos gatvėmis. Pirmąją šventės dieną užbaigė iki vėlyvos nakties Kuršių mariose vykęs „karnavalas”.

Šventosios uosto statytojai ir žvejai laivu „Jūratė“ plaukia į Klaipėdoje vykstančią Jūros šventę. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

„Smiltynės krantas buvo iliuminuotas šimtais elektros lempučių, o dangus kartkartėmis nušvisdavo tūkstančiais ugnių. Ant laivų, kurie buvo taip pat iliuminuoti ir priminė Venecijos gondolų procesijas, grojo orkestrai, jaunimas šoko”, – rašė „Lietuvos aidas”.

Rytoj skaitykite:

Ką pirmosios Jūros šventės metu kalbėjo prezidentas Antanas Smetona?

Kokią finansinę naudą atnešė šventė?

Kiek aukų šventės metu pareikalavo jūra?

Kodėl tarpukariu daugiau nebebuvo nė vienos tokios šventės?


    2021-08-21

    Vienas komentaras apie “Už Jūros šventę – mokestis”

    1. AvatarKarolis (IP: 86.100.23.52)

      Ačiū Martynui Vainoriui už istorines žinias, kurios taip skiriasi nuo šiandienos. Dabar Jūros šventė labiau primena eilinį festivalį: tranki muzika atbaidanti visus paukščius ir pardavėjų ilgas palapinių eiles

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt