Amerikiečiai, panašu, baigė savo fiasko patyrusią, daugybę finansinių nuostolių ir, kas skaudžiausia, jaunų žmonių gyvybių nusinešusią 20-ties metų karinę aferą Afganistane. Tiesa, konstatuoti, jog baigė, yra ne visai tikslu, mat dalies savo tautiečių amerikiečiai taip ir nesugebėjo parskraidinti į namus, palikę juos kartu su gausia ginkluote talibams.

Jei šie turtingiausios pasaulio šalies kariniai žaidimai būtų tik jos vienos problema, nuostolius galėtume nurašyti dėdės Semo naivumui ir jo kišenei, nesukdami sau dėl to galvos.

Deja, bet šios beprotybės, siekusios demokratiją sukurti viduramžiškos santvarkos šalyje, rezultatus dar ne vienerius metus jausime mes visi, Lietuvos ir Klaipėdos gyventojai – taip pat.

Melskimės, kad jie būtų tik finansiniai, priglaudus mūsų šalyje beveik 200 žmonių iš gentinės santvarkos šalies ir už tai paskyrus premijas juos evakavusiems kariams, kurių tariamus žygdarbius taip kruopščiai piarina oficialioji žiniasklaida.

Beje, dėl dalies žiniasklaidos.

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje vyko Vakarų Lietuvos žurnalistams skirtas seminaras, kuriame be kitų dalykų buvo kalbama ir apie šiandieninės šalies žiniasklaidos būklę, gyventojų pasitikėjimui ja kritus iki dar neregėtų žemumų.

Man labiausiai įsiminė šiuo metu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas einančio, o praeityje – žymaus TV žurnalisto ir laidų vedėjo Dariaus Lukoševičiaus viena svarbi pastaba. Jo teigimu, kai kurie dabartiniai žurnalistai ne tik kad nebemoka paklausti, bet jie to net ir nebedaro, kaip papūgos atkartojantys kitų, tarp jų – ir politikų – pasakytus žodžius. Praradę (o greičiausiai – net jų ir neturėję) vienus iš svarbiausių šiai profesijai būtinų bruožų – smalsumą, žingeidumą ir, žinoma, kritinį mąstymą, jie neretai neužduoda klausimų net ir tuo atveju, kai situacija pati juos pateikia „ant lėkštutės”.

Mano akimis, tokia „lėkštutė” ir yra dabartinė situacija su afganų vertėjų, jų gausių šeimų narių bei kitų esą lietuvių kariams talkinusiųjų pargabenimu į Lietuvą.

Kadangi tiesiogiai paklausti anušauskų/landsbergių&Co neturiu galimybių, tai padarysiu šio kuklaus portalo erdvėje. Nors klausimų turėčiau ne vieną, šiam kartui apsiribosiu vos trimis.

Kuris iš ministrų galėtų paneigti, jog tarp ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas Europos šalis bei JAV atgabentų „gerųjų” afganų nėra tokių, kurie čia persikraustė, iš anksto turėdami konkretų tikslą – sukurti talibano agentūros tinklą nekenčiamame kitatikių pasaulyje, kad čia būtų galima pradėti šventąjį džihadą?

Kas bus atsakingas už tai, jei Paryžiuje, Londone ar Berlyne, neduok Dieve, po kurio laiko pasikartos rugsėjo 11- oji? „Gerieji” afganai, naivieji politikai ar abu labu?

Ir svarbiausias klausimas: kiek iš viso ši karinė intervencija, įskaitant ir Lietuvos karių dalyvavimą vadinamojoje misijoje Afganistane, kainavo ir kiek dar kainuos mūsų šalies biudžetui?

O kokius kitus klausimus ta pačia tema prieš dieną uždavė mūsų portalo apžvalgininkas, rasite čia.