Daugybę metų geležinkelių keliamą triukšmą kenčiantys Rimkų ir Smeltės kvartalų gyventojai pirmadienį sužinojo, kad ši problema bent kol kas aktuali tik jiems patiems.

Rimkų kvartalo gyventojai dėl geležinkelių eismo ir stovi spūstyse, ir kenčia triukšmą. Palmiros Mart nuotr.

„Sužinojome, kad neturime nieko, kad galėtume pajudėti į priekį. Bent jau porą dalykų išsiaiškinome, nuo ko reikėtų pradėti“, – po pirmadienį įvykusio Rimkų ir Smeltės bendruomenių nei Klaipėdos savivaldybės atstovų susitikimo konstatavo Seimo narė Ligita Girskienė, kuri šį pasitarimą ir inicijavo.

Tokios iniciatyvos ji ėmėsi todėl, kad prieš kelias savaites tiek Rimkuose, tiek Smeltės kvartale apsilankė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, kurie su gyventojais aptarė jų problemas.

Tuose susitikimuose esą akcentuota, jog problemas turėtų spręsti Klaipėdos savivaldybė, nes tiek aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, tiek triukšmo prevencija yra savivaldos savarankiškoji funkcija.

„Mes su geležinkeliečiais kalbėjomės apie triukšmo slopinimo sienelės įrengimą, tačiau jie sakė, kad turime glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybe, nes geležinkeliečiai šito klausimo nesiima spręsti. O jūs tik patys galite įsivaizduoti, kokį triukšmą mes turime kentėti. Žodžiais to neįmanoma nupasakoti. Žmonės jau praranda viltį, jog kada nors situacija pagerės, kad bus ieškoma sprendimų. Todėl ir norime išsiaiškinti, kokių galime tikėtis perspektyvų“, – pasitarime kalbėjo Rimkų bendruomenės atstovas Žydrūnas Martinavičius.

Smeltės kvartalo bendruomenės vadovas Vigilijus Lisauskas teigė, jog Visuomenės sveikatos centro atliktais matavimais jau prieš metus ar pusantrų nustatyta, kad geležinkelių keliamas triukšmas ir vibracija viršija visas leidžiamas normas.

„Bet problema ta, kad po tų matavimų niekas nejuda į priekį. Išsiaiškinome, kad Visuomenės sveikatos centras per metus net nesikreipė į „Lietuvos geležinkelius“, kad būtų pašalinti pažeidimai, o ši bendrovė neigia bet kokius nustatytus viršijimus. 2014 metais patvirtintame Smeltės kvartalo detaliajame plane yra suplanuotos priemonės dėl geležinkelių keliamo triukšmo mažinimo. Tačiau niekas nepajuda iš mirties taško“, – konstatavo V. Lisauskas.

Klaipėdos savivaldybės atstovė Aušra Dragašienė teigė, jog yra parengtas triukšmo prevencijos planas iki 2023 metų, kuriame numatyta, ką kokios institucijos ir bendrovės turi padaryti, o apie pasiektus rezultatus kas pusmetį informuoti savivaldybę.

„Apie Rimkus ir Smeltę tame plane nėra pažymėta, jog kažkas turėtų būti atlikta“, – teigė A. Dragašienė.

Tokia žinia pribloškė bendruomenių atstovus, o išvis šokiravo naujiena, kad triukšmo monitoringo programoje matavimai triukšmingiausiose Rimkų ir Smeltės kvartalų vietose net nėra atliekami.

„Matau problemą, kad savivaldybė visiškai nedalyvauja sprendžiant problemą, nors mes esame klaipėdiečiai. O gal mūsų statusas jau pasikeitęs?“ – svarstė V. Lisauskas.

„Atsakingas yra tas, kas taršą sukelia. Labai įdomi „Lietuvos geležinkelių“ pozicija, kad miestas turi pastatyti triukšmo slopinimo sieneles, nors ten vykdoma komercinė, o ne viešoji veikla, keleiviai juk nevežami. Mes esame pasirengę diskutuoti, ieškoti būdų, kad tos priemonės būtų kuo greičiau įdiegtos, bet tai padaryti turi teršėjas, triukšmadarys, o ne savivaldybė“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Jis, beje, pabrėžė, kad triukšmo slopinimo sieneles artimiausiu metu bus pastatytos Vitės kvartale.

„Miestas nenusišalina nuo problemos, mes kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dalyvaujame projektuose, nes tai yra jų atsakomybė, mes prisidedame ir finansiškai, kad triukšmo sienelės atsirastų ten, kur jų reikia. Didžiausia problema dabartiniu metu yra Vitės kvartale ir ten dabar projektuojamos sienelės ir jos bus pastatytos. Tai nėra greitai, bet viskas padaryta pagal procedūras – triukšmas išmatuotas, jis nuolatinis. Jei taip pat bus padaryta, tada ir čia bus padaryta“, – dėstė G. Neniškis.

Todėl pasitarime sutarta, jog gyventojai dar kartą turi kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, kad šis mobiliąją laboratoriją atsiųstų į Rimkus ir Smeltės kvartalą išmatuoti triukšmą ir vibraciją.  

„Buvau įsitikinusi, kad šios dvi vietos visiems yra žinomos, bet dabar jau aišku, kad nežinomos. Tad reikės pradėti žengti pirmuosius žingsnius“, – reziumavo L. Girskienė, pažadėjusi suorganizuoti dar vieną pasitarimą, kuriame dalyvautų ir Klaipėdos savivaldybės, ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

„Mūsų kvartalai turi tapti patrauklūs investuotojams ir ypač nekilnojamojo turto projektų vystytojams. Tada reikalai pajudės labai greitai – taip, kaip Vitės kvartale“, – kitą išeitį įžvelgė V. Lisauskas.