P0

Transportas

Spūsčių priežastis – lengvieji automobiliai (2)

Andrius Samuilovas, laikinasis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius
2021-09-09


Mieste diegiama koordinuoto eismo valdymo sistemą, kurios sudėtinė dalis – ir transporto srautų skaičiavimas. Suvokimą apie į miestą atvažiuojančių automobilių skaičius mums duoda informacija iš Liepų – Garažų gatvių sankryžos ir Tilžės g.- Mokyklos g. – Šilutės plento sankryžų.

Iš pateikto Liepų gatvės paros grafiko matome eismo intensyvumo šuolius laike.

Liepų gatvė – 3 juostos miesto centro link 2021-09-08.

18 skirtingų juostų Mokyklos-Tilžės-Šilutės pl. sankryžos srautus grafiškai pavaizduoti reikėtų atskiro pranešimo, galime patekti tik apibendrintas išvadas: rugsėjo pradžioje eismo srautas padidėjo 9 proc. lyginant su rugpjūčio pabaiga – nuo 50 tūkstančių darbo dieną iki 58 tūkstančių.

Lengvųjų padaugėjo tūkstančiais

Ironiška, bet vos tik ir šalis, ir mūsų miestas apsisprendė plėtoti darnų judumą, Klaipėdos ir apskrities gyventojai ėmė masiškai pirkti automobilius. Siejame tai pirmiausia su Covid-19 epidemija.

Per paskutinius 20 mėnesių, „Regitros“ duomenimis, Klaipėdos mieste lengvųjų automobilių pagausėjo 4090 vienetais, rajone – 3673. Automobilizacija tęsėsi ir Palangoje, Kretingoje. Apskrityje dabar registruota 13 tūkstančių lengvųjų automobilių daugiau nei 2020 metų sausio pirmąją.

Papildomi maždaug 9 tūkstančiai (lyginant su 2020 metų sausio 1 diena) Klaipėdoje judantys miesto ir apskrities automobiliai ramybės neprideda. Tad čia ir reikia ieškoti pablogėjusių eismo sąlygų priežasties, nes panašaus masto kelio darbai – kuriais kartais aiškinamos dabartinės spūstys – vykdavo ir ankstesniais metais.

Ieško savo kelio

Automobilių srautų fiksavimas įvažiuojamose sankryžose patvirtino mūsų patyrimą, kad pirmosiomis rugsėjo dienomis priemiesčio vairuotojai dar tik ieško optimalaus maršruto. Pradėję nuo tiesiausio ir įstrigę ten spūstyje, kitą dieną jie bando ilgesnį, bet galbūt greitesnį maršrutą. Išbandę kelias alternatyvas taip jie randa priimtiną sau kelią. Tai paprastai užtrunka iki paskutinės rugsėjo dekados.

2021 09 09 8 val. ryto programos WAZE duomenys

Srautų grafikas dabar rodo, jog nesutampa Liepų/Garažų ir Tilžės/Mokyklos/Šilutės pl. sankryžų apkrovų svyravimo kryptis. Kitaip tariant, gali tą pačią dieną vienoje jų eismas sumažėti, o kitoje padidėti lyginant su ankstesne diena. Tai reiškia, jog vairuotojai peršoko iš vienos į kitą ieškodami laisvesnio kelio. Nusistovėjus kelionių maršrutams, tokie svyravimai turėtų mažėti.

Kas blogesnio kituose miestuose?

Spūsčių problema nėra unikali tik Klaipėdos miestui. Visur Lietuvoje stebimas automobilizacijos augimas.

Transporto straipsnių vidus kompas

Vilniaus mieste yra neblogai išplėtota jau seniai veikianti koordinuoto eismo valdymo sistema, bet patirtis rodo, kad tai – ne panacėja. Gatvės ir sankryžos ten taip pat springsta automobiliais.

Vairuotojų randamos priežastys irgi standartinės – kelių remontai, ne taip veikiantys šviesoforai, pėstieji, viešasis transportas. Tačiau automobilių vienu metu gatvėse yra tiesiog per daug.

Dviratis – alternatyva automobiliui

Verta pastebėti, kad per porą metų ženkliai ūgtelėjo dviračių ir elektrinių paspirtukų populiarumas. Nuo pernai veikiantys dviračių skaičiuokliai ties „Akropoliu“ ir Muzikiniu teatru fiksuoja eksponentinį pravažiuojančių dviračių skaičiaus augimą.

Dviračių skaičiuoklio duomenys prie „Akropolio“

Dėl suprantamų priežasčių matome sezonų įtaką srauto intensyvumui, tačiau vis didėja dalis tų, kurie dviračiais važiuoja ištisus metus.

Pagrindinė magistralė mieste – tai takas Taikos prospekte ir Herkaus Manto gatvė. Ši trasa populiari, nepaisant probleminių vietų prie autobusų
stotelių, Baltijos žiede, centre ir prie geležinkelio viaduko.

Tuo pačiu matome, kad kelionėms dviračiu iš priemiesčio kol kas nėra sudarytos tinkamos sąlygos, o ir pačiame mieste dar trūksta ir takų, ir dviračių saugyklų.

Kelionė dviračiu racionali jeigu trunka mažiau pusvalandžio. Esant geroms dviračių trasoms, priklausomai nuo dviratininko fizinio pasirengimo, tai iki 6-10 kilometrų atstumas. Į jį tilptų didžioji Klaipėdos miesto dalis ir netgi kai kurios priemiesčio gyvenvietės.

Turime pernykščius kelionių skaičius

Šiame forsuotos automobilizacijos kontekste galime pasidžiaugti, kad išlaikome pernykščius kelionių viešuoju transportu skaičius. Pernykštį rugsėjį jau buvo atšaukti karantino ribojimai, taigi kelionių skaičius jau buvo atsitiesęs lyginant su dramatišku 2020-ųjų pavasariu. Tad ši kartelė yra gana aukšta lyginimui su šiandiena. Kiek mažesni šį rugsėjį tik savaitgalio kelionių skaičiai.

Kelionės viešuoju transportu 2020/2021 rugsėjo mėnesį

Tuo pačiu stebime, kad keleiviai renkasi kitos rūšies bilietus nei anksčiau.

Kelionių proporcijos pagal bilietų rūšis

Mažėja kelionių terminuotais bilietais, daugėja e. kartinių naudojimas (e. piniginė), ženklus aplikacija įgyjamų vienkartinių bilietų augimas, priemiestyje populiarėja dviejų žymėjimų (CiCo – check in – check out) bilietas.

Nauji bilietai moksleiviams

Klaipėdoje jau pardavėme per tūkstantį Pradinuko bilietų. Toks 10 eurų kainuojantis bilietas leidžia pradinių klasių moksleiviui važiuoti miesto autobusais nuo rugsėjo 1 iki gegužės 31 dienos. Paprastai tokius bilietus tėvai mažiesiems dar po truputį perka iki pat žiemos pabaigos, kai įsitikina, jog vaikas jau yra pakankamai brandus savarankiškai keliauti į mokyklą.

Manome, kad šiais mokslo metais iš viso parduosime daugiau dviejų tūkstančių Pradinuko bilietų.

Šie metai taip pat yra pirmieji, kai sulygintos lengvatos miesto ir priemiesčio moksleiviams. Dabar ir privežamaisiais maršrutais į Klaipėdos mokyklas važiuojantieji moksleiviai gali įsigyti 2 zonų mėnesinį bilietą su 80% nuolaida. Tokių lengvatinių II ir III zonos rugsėjo mėnesio bilietų jau pardavėme 466.


    2021-09-09

    2 komentarai “Spūsčių priežastis – lengvieji automobiliai”

    1. AvatarSaulius (IP: 78.57.199.136)

      Ironiška, kad visi kalba apie darnaus judumo populiarinimą (deja, daugiau kalbų, bet ne darbų), bet šiemet Klaipėdoje nėra pradėtas rengti nei vienas naujo ar esamo dviračių tako rekonstrukcijos projektas, nekalbant jau apie pačių takų įrengimą 🤔 o gal aš klystu ir mane galėtų pataisyti specialistai iš Klaipėdos m. savivaldybės… yra gatvių, kurios per plačios ir ten galima jau dabar pažymėti dviračių juostas be didelių investicijų, pvz., Liepų g., Danės g. tarp Pilies ir Biržos tiltų, Žvejų g. nuo Pilies tilto iki Old Mill ir kt. 😃
      Ptasidėjus pandemijai daugelis Europos didmiesčių taip padvigubino dviračių takų kilometražus… na, bet Klaipėdai gal užtenka tik kalbų ir veltui praleisto laiko stovint kamščiuose 😶

      • AvatarAntanas (IP: 77.79.44.51)

        išbandžius visus dviračių takus ,visi nutrūksta nenuvaziavus norimo maršruto .Tereikia pridurti trūkstamus metrus ir bus pakankamai normalus takai

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt