Skaitant laikraščių ir interneto portalų antraštes, gausias publikacijas ir politikų pareiškimus apie paskutiniu metu gerokai pagausėjusius imigrantų iš buvusių sovietinių respublikų srautus Lietuvoje, visuomenėje formuojasi gana tendencingas požiūris į juos. Apie atvykėlius iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos bei kitų NVS šalių neretai atsiliepiama paniekinamai – vien tik kaip apie pigią darbo jėgą. Tačiau daugelis išvardintų šalių gyventojų į Lietuvą atvykti yra kviečiami kaip aukštos kvalifikacijos specialistai. Kita dalis jaunų žmonių Lietuvą renkasi dėl mokslų ir Klaipėda šiuose procesuose vaidina svarbų vaidmenį.

Mieste yra keletas aukštųjų mokyklų, kurios vilioja studentus iš užsienio. Pavyzdžiui, tarptautiniame LCC universitete mokslas vyksta angų kalba, o Klaipėdos universitete (KU) 2019 metais kelias naujas programas pradėta dėstyti ir rusų kalba. Ši aukštoji mokykla siekia pritraukti išeivius iš posovietinės erdvės, atverti jiems naujus horizontus ir galimybes tolimesnei savirealizacijai ne tik jų šalyse, bet ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu KU turi 11 finansuojamų vietų Rytų partnerystės ir Kazachstano studentams. Aukštosios mokyklos vadovybės teigimu, susidomėjimo rusų kalba dėstomiems dalykams netrūksta.

Projekte „Vakarai – Rytai: kryptis – Klaipėda” pasakojame jaunų, perspektyvių, atvirų rusakalbių studentų, atvykusių studijuoti Klaipėdą iš artimojo užsienio, istorijas.

„Atviros Klaipėdos“ naujas herojus – Feras Rachimovas. Į uostamiestį jaunuolis atvažiavo iš Uzbekistano. Šiandien jis studijuoja bendrosios praktikos slaugą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Patraukli kryptis

25-erių metų Feras Rachimovas gimė saulėtame Taškente. Vaikinas vienas iš nedaugelio uzbekų diasporos atstovų Klaipėdoje. Atsakydamas į klausimą, kaip jis sužinojo apie studijų programas aukštosiose Lietuvos mokyklose ir kodėl nusprendė išvažiuoti už 5 000 kilometrų nuo gimtojo krašto prie Baltijos jūros, pašnekovas sako, jog tą sprendimą negalima pavadinti spontanišku. Ketinimas studijuoti Klaipėdoje kilo ne šiaip sau iš noro pabandyti kažką naujo, tai buvo rimtai apgalvotas žingsnis.

„Dabar mokausi, esu trečiame kurse. Apie studijas Klaipėdoje aš sužinojau Baltijos centro dėka – šios organizacijos filialas sėkmingai dirba Taškente, ten galima gauti išsamią ir kokybišką informaciją apie mokymąsi Baltijos valstybių aukštosiose mokyklose, sužinoti apie dėstytojus, universitetų ir kolegijų mokymo sistemą, specialybes, įstaigų išskirtinius bruožus ir panašiai. Centro darbuotojai padeda parengti ir suformuoti paraišką, atsiųsti bei pateikti reikiamus dokumentus. 2017 metais aš labai tvirtai suvokiau, kad noriu gauti specialybę – profesiją, susijusią su medicina. Baltijos šalių aukštųjų mokyklų sąraše, kur potencialiai aš galėčiau įgyvendinti savo planus, mano žvilgsnis nukrypo į Klaipėdą. Vėliau aš pradėjau gilintis į detales, skaityti apie Lietuvą ir patį miestą, apie jo istoriją, gyvenimo pranašumus ir trūkumus. Pasvėriau visus pliusus ir minusus ir galų gale nusprendžiau atvažiuoti ir mokytis būtent čia. Pirmą kartą aš atsidūriau Klaipėdoje gruodžio mėnesį“, – pasakoja vaikinas.

Klaipėda – miestas gyvenimui

F. Rachimovas tvirtina, jog mūsų miestas – labai gyvas ir jaukus. Nors iki megapolio jam toli, tačiau Klaipėdoje visada galima rasti, kuo užsiimti. Reikia tik apsižvalgyti aplink, pasidomėti, kokie renginiai tuo metu vyksta, pasivaikščioti po vieną iš parkų arba jūros pakrante ir suprasi, jog ne viskas yra taip blogai, kaip kartais mano kai kurie vietiniai, akcentuojantys vien tik problemas.

„Miestas man patinka tuo, kad jis ne toks didelis, saugus ir pakankamai tylus. Klaipėda man tobulo dydžio miestas, o Taškentas buvo per didelis miestas. Tačiau tai nereiškia, kad čia nėra ką veikti. Klaipėdos atmosfera – nepakartojama! Taigi, gyventi jūsų mieste man patinka, nors lietuviai ir vietiniai kartais nesupranta, kodėl aš vadinu Klaipėdą maža. Neįsižeiskite – nenoriu pasakyti nieko blogo, nes man tai pranašumas, o ne trūkumas. Mano gimtajame mieste gyvena per 2,6 mln žmonių, todėl aš vertinu bet kokių gyvenviečių dydžius šiek tiek kitaip – vadovaujasi kitomis kategorijomis. Mane įkvepia tas faktas, kad Klaipėda yra Lietuvos jūros sostinė, išsidėsčiusi ant Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto. Čia daug paplūdimių, parkų, daug vandens, barų, klubų, maitinimo vietų. Džiugina ir tai, kad jūsų paplūdimiai palyginti tikrai yra švarūs. Čia, esant norui, labai lengva ir patogu užsiimti sportu, bėgti arba tiesiog organizuoti sau ilgus pasivaikščiojimus. Aš gyvenu uostamiestyje daugiau nei trejus metus, dvejus iš jų dirbu. Drąsiai galiu teigti, kad man patinka gyvenimas tokio tipo miestuose. Mano požiūriu, Klaipėda – gera, patraukli ir patogi vieta gyvenimui tiek jaunimui, tiek suaugusiems“, – įspūdžiais dalinasi pašnekovas.

Multikultūriškumo ir kalbėjimo poreikis

Nežiūrint į daugybę Klaipėdos atžvilgiu išsakytų komplimentų, mūsų herojus įsitikinęs, jog miestas gali vystyti savo „studentišką potencialą“ ir tarptautiškumą kur kas greičiau. Jo teigimu, uostamiesčio valdžia ir bendruomenė neturėtų pamiršti, kad Klaipėda yra miestas, kuriame gyvena daug užsieniečių. Dauguma jų nori integruotis, bendrauti su vietos gyventojais, veikti kartu, bet šiuo metu tokių galimybių, anot jo, beveik nėra.

„Miestas man patinka tuo, kad jis ne toks didelis, saugus ir pakankamai tylus. Tame slypi dar jos [Klaipėdos] neatskleistas potencialas. Kada pasaulis galų gale suvaldys globalinę koronaviruso pandemiją, o karantininiai apribojimai dings amžinai, aš labai norėčiau, kad uostamiestyje atsirastų daugiau bendrų, t. y. miestiečių ir užsieniečių, užsiėmimų, renginių, erdvių, kur vietos gyventojai ir užsienio studentai galėtų susipažinti, priartėti vieni prie kitų. Neslėpsiu – visuomenėje iki šiol egzistuoja skirtingi nemalonūs stereotipai apie tam tikras tautas ir šalis. Dauguma jų yra klaidinantys. Būtent todėl ir reikia bendrauti, kalbėti, pažinti vieni kitus, kitas kultūras ir kartu kurti geresnę, saugesnę bei draugiškesnę aplinką“, – apibendrino pokalbį Feras Rachimovas.

Šis straipsnis yra parašytas kaip projekto „Esu europietis” dalis su finansine Europos Sąjungos bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos pagalba. Už straipsnio turinį atsako VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva”. Jokiomis aplinkybėmis šio turinio negalima vertinti kaip Europos Sąjungos ar kitų organizacijų pozicijos.