Rugsėjo 23-24 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija „Klaipėdos – Šiaurės Manifestas: Mėlynosios ekonomikos galimybės Baltijos regione“. Joje diskutuos Lietuvos ir Norvegijos mokslininkai, politikai ir verslininkai.

Daugiau nei 20 kviestinių svečių Klaipėdoje, Smiltynės Jachtklube, skaitys pranešimus apie akvakultūrą, atsinaujinančią energetiką, investicijas, informacijos ir komunikacijos technologijas bei mėlynąją ekonomiką kaip neatsiejamą Europos žaliojo kurso dalį.

Pagrindiniai mėlynosios ekonomikos sektoriai – laivyba, žvejyba, uostų veikla, akvakultūra ir pakrančių turizmas – vien Europos Sąjungoje yra sukūrę 4,5 milijono darbo vietų, o jų metinė apyvarta siekia 650 milijardų eurų.

„Kartu su Klaipėdos akademine bei verslo bendruomene ir partneriais Baltijos regione turime visas galimybes kurti novatoriškas technologijas mėlynosios ekonomikos srityse ir taip kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, pranešime cituojama VšĮ „Klaipėda ID“ vadovės Eglė Songailienė.

Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas vystant mėlynosios ekonomikos sritis, jos teigimu, yra būtinas siekiant išlikti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje.

„Esame nedidelės šalys ir galime pasiekti daug daugiau sutelkdami savo finansinius, žmogiškuosius resursus, kompetencijas bei patirtis“, – teigia E. Songailienė.

Norvegijos ambasadoriaus Lietuvai ir Baltarusijai Ole T. Horpestad teigimu, Klaipėda yra patraukli Norvegijos laivybos, energetikos ir žuvininkystės kompanijoms. Norvegijos įmonės nuolat ieško verslo galimybių ir sričių, kur galėtų pritaikyti savo žinias ir patirtį, o taip pat partnerių pažangių technologijų vystymui.

Tinkamas vandenynų išteklių panaudojimas, ambasadoriaus teigimu, yra būtinas siekiant ne tik patenkinti mūsų pagrindinius poreikius ir užtikrinti ekonominę sėkmę, bet ir gyvybiškai svarbus sprendžiant klimato kaitos, maisto trūkumo, biologinės įvairovės nykimo iššūkius bei rūpinantis planetos sveikata.

„Pasauliniai demografijos, klimato ir aplinkos, ekonomikos ir prekybos pokyčiai, didėjantis pajamų lygis ir naujos technologijos yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys sparčiai plėsti veiklą, susijusią su mėlynąja ekonomika,“ – sakė Ole T. Horpestad.

Daug dėmesio konferencijoje bus skiriama ir opiausiems akvakultūros iššūkiams aptarti. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, kai kurių tradicinių žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje yra itin prasta. Menkių žvejybos stabdymas lemia ekonominius nuostolius ir jų produktų trūkumą. Be to, Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas pagautos žuvies perdirbimas, dėl to didžioji dalis žuvies iškeliauja į kaimynines valstybes ir Lietuvos gyventojai neturi galimybės įsigyti šviežiai pagautos žuvies. Dauguma Lietuvoje, kaip ir visoje ES, suvartojamų žuvų produktų yra importuojami, o jų kokybė ne visada atitinka lūkesčius.

Iššūkių yra ir daugiau.

„Pavyzdžiui, užtikrinti, kad maisto grandinė, apimanti akvakultūros gamybą, transportavimą, paskirstymą, pardavimą ir vartojimą, darytų neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai,“ – kalbėjo ministras.

Taip pat būtina užtikrinti, kad kiekvienas galėtų pagal savo mitybos poreikius ir prioritetus įsigyti pakankamą kiekį maistingų ir tvarių maisto akvakultūros produktų, atitinkančių aukštus saugos ir kokybės, sveikatos ir gerovės standartus. K. Navicko teigimu, svarbu, kad tvariausiai pagaminti maisto produktai taptų ir labiausiai įperkami.

Tom Kleppesto, 28-ias Norvergijos laivybos kompanijas vienijančios asociacijos vadovas, tikisi, kad konferencija padės dar labiau atskleisti Klaipėdos patrauklumą norvegams.

„Norvegijoje gyvena ir dirba daug lietuvių, tarp šių dviejų valstybių susiformavęs glaudus ryšys. Aš siekiu, kad Klaipėda susidomėtų dar daugiau žmonių – tiek verslininkų, tiek turistų,“ – sakė jis.

Lietuvoje, T. Kleppesto teigimu, veikia stiprios suskystintų gamtinių dujų bei informacinių ir komunikacinių technologijų bendruomenės, jūrinių žinių centras Klaipėdoje. Būtent dėl to uostamiestis yra patrauklus Norvegijos investuotojams. Lietuvoje jau veikia apie 350 norvegiškų kompanijų, o tai liudija apie sklandų tarpvalstybinį verslo bendradarbiavimą.

„Klaipėda, būdama Lietuvos uostu, yra deimantas, kurį dar reikia šiek tiek nugludinti. Klaipėdos istorija – labai įdomi. Ji turi tapti dar labiau atvira visam pasauliui,“ – kalbėjo T. Kleppesto.