Nacionalinė valdžia demonstruoja pasirengimą Klaipėdoje steigti Universiteto ligoninę, analogišką Kauno ir Vilniaus „klinikoms”.
Seime užregistruotas Antano Matulo inicijuotas ir 17 Seimo narių pasirašytas įstatymo projektas, kuriuo būtų įtvirtinama nuostata, kad Lietuvoje nustatoma trijų universiteto ligoninių sistema, kurių viena numatoma Klaipėdoje. Tuo pačiu teisės aktu atsivertų galimybė Klaipėdos universitetui, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, tapti tokios įstaigos steigėju.
Tokio centro atsiradimo skeptikams, mieste aktyviai veikiantiems prieš, bus vis sunkiau paskandinti klausimą klaidinant žmones argumentais, kurie neturi jokio pagrindo. Pavyzdžiui, apie tai, kad nacionalinė valdžia niekuomet neleis Klaipėdai turėti tikros universiteto ligoninės, kad galime nesitikėti investicijų iš sveikatos apsaugos sistemos reformai skirtų 800 mln. eurų ir t. t.
Galutinis sprendimas bus miesto tarybos narių bei nacionalinės valdžios rankose ir nuoširdžiai tikiu, kad matomos akivaizdžios naudos miestui, regionui, žmonių sveikatai ir gyvybėms nusvers įvairius užkulisinius susitarimus ir asmenines naudas ar ambicijas.
Kaip jau rašiau anksčiau, po derybų su miesto vadovybe, tretinio lygio paslaugų centro galimybė ministerijos planuose buvo panaikinta, numatant tokius centrus tik Kaune ir Vilniuje, Klaipėdos regionui tampant tik žemesnio, antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo centru.
Klausimą, nepaisant pasyvaus Klaipėdos miesto mero vaidmens, po bendro 20-ies miesto tarybos narių kreipimosi į ministeriją, pavyko grąžinti „ant stalo” ir jau šį penktadienį, Klaipėdoje įvyks išvažiuojamasis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame dalyvaus ir ssveikatos apsaugos ministras bei viceministrė, ir miesto tarybos nariai, ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.
Kaip reaguoja atskiri miestui atstovaujantys politikai ar pareigūnai? Mano akimis, imituoja labai sunkų darbą: rengia demonstratyvius susitikimus ir užsako papildomą galimybių studiją stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų darbo optimizavimui. Už 9100 eurų tikintis rezultato iki naujųjų metų, kai vien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rekvizitai.lt duomenimis šiandien dirba 1603 darbuotojai.
Parodija, ne kitaip, tačiau suteikianti galimybę kristi kaukėms ir pamatyti tikruosius atskirų politikų bei valdininkų veidus. Kiek šioje parodijoje meilės miestui – spręskite patys.
Kai visa Vakarų Europa, bei Lietuva eina sveikatos sistemos naujuoju keliu, Klaipėda vis dar laikos sovietinio modelio. Pagrindiniai stagnatoriai, šių reformų stabdžiai, tai meras V. Grubliauskas, bei KUL vyr. gyd. V. Janušonis. Nes puikiai žino, tiek V. Grubliauskas, tiek V. Janušonis, kad sujungus šias ligonines, V. Janušonis, kuris vadovauja jau 40m, šio centro vadovu nebus. Tai didelis nuostolis tiek Grubliauskui, tiek V. Janušoniui, nes šioje ligoninėje sukasi didelės, daugiamilijoninės pinigų sumos. Jau vien užtai, kad ligoniams ,besigydantiems KUL reikia vis dar pirktis vaistus, medicinos priemones, kai kitose ligoninėse to jau seniai nebereikia, tai išgyvendinta, nes lėšų skiriama pakankamai. V. Grubliauskas apie tokią padėtį šioje ligoninėje žino labai gerai, bet nieko nedaro. Todėl kyla klausimas- tai iš to šie asmenys turi asmeninės naudos?
Apie esamas sveikatos problemas Klaipėdoje kalbėta jau daug kartų- tai ir paslaugų dubliavimas, medicinos irangos išskaidymas, medicinos personalo išskaidymas, medicinos iranga dirba nepilnu krūviu, nesveika konkurencija kovoje dėl ligonių, gydytojas dirbantis mažu krūviu, praranda kvalifikaciją, stengiamasi per prievartą užpildyti tuščias lovas ambulatoriniais ligoniais, ligoniai laikomi ligoninėje kuo ilgiau, kad didinti lovų funkcionavimo rodiklį, skubios medicinos pagalbos teikimas išskaidytose ligoninėse pagal grafiką, tai sudaro sunkumus ne tik patiems pacientams, bet ir GMP gydytojams, kurie klaidžioja Klaipėdoje po 2-3 val. Skubi pagalba privaloma suteikti kuo greičiau, per 1-ą valandą, kai geriausias rezultatas (auksinė valanda). Ligonių gydymas tūri būti teikiamas koncentruotai, paskirstant korpusams- kardiologija, kardiochirurgija, angiochirurgija, pilvo chirurgija, krūtinės ląstos chirurgija, urologija, veido žandikaulių chirurgija, akušerija, ginekologija, traumatologija, ortopedija, neurologija, vidaus ligų, endokrinologija ir kiti. Taip ligoniai bus koncentruoti esamuose centruose, bus ten koncentruojama medicinos visa įranga, medicinos personalas. Tokiu būdu gydytojai dirbs pilnu krūvių, medicinos paslaugų kokybė gerės.
gerb.seimune,kur liks Respublikine Klaipedos ligonine?cia dirba apie 1500 darbuotojų.Bent iš mandagumo užsimintumėt apie jų likimą…
Respublikinei Klaipėdos ligoninei, tikiu, bus numatytas atskiros ligoninės statusas ir plėtra, kaip regionui skirtai ligoninei. Tai, matyt, turėtų būti kaip skėtis viso regiono ligoninėms. Taip pat būtų didelis žingsnis į priekį. Bet apie tai dar anksti kalbėti, tebevyksta ir vyks ekspertų ir regiono atstovų diskusijos bei pozicijų derinimai. Tuo tarpu straipsnis yra dar apie didesnius dalykus, kurių tiesiog čia galėjo nevykti.