Klaipėdoje išvažiuojamąjį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį penktadienį surengę parlamentarai nutarė, jog uostamiestyje turi būti steigiamas trečias Lietuvoje universiteto lygmens sveikatos priežiūros paslaugų centras, analogiškas Santaros ir Kauno klinikoms.

Klinikoms prilygintas naujasis sveikatos priežiūros centras turėtų būti įkurtas dabartiniame ligoninių miestelyje. Martyno Vainoriaus nuotr.

Komiteto nariai nusprendė, kad toks centras būtų steigiamas Klaipėdos universitetinės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės pagrindu, o Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Klaipėdos miesto tarybai pasiūlyta svarstyti galimybę prie naujo juridinio asmens prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę ir Palangos reabilitacinę ligoninę.

Teigiama, kad tokio naujo sveikatos priežiūros paslaugų centro steigėjai galėtų būti Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas. Esą kitą savaitę Seime turėtų būti priimti ir atitinkami teisės aktai.

Už tokį sprendimą balsavo šeši komiteto nariai, o Rimantė Šalaševičiūtė ir Aurelijus Veryga susilaikė.

„Klaipėda nusipelno turėti tokį centrą, bet nesuprantu noro. Visi sutiksite, kad svarbu ne vardas, o turinys. Ligoninę galite pavadinti ir kosmologijos centru, bet nuo to turinys nepasikeičia. Tad dabar norima universiteto ligoninės, bet steigėjui kartelė nuleidžiama. Jei tokį centrą leisite steigti universitetui, kuris nerengia gydytojų, tai jis jūsų nepatems į viršų. Jei norite realios universiteto ligoninės, tai kvieskite į steigėjus tuos universitetus, kurie rengia gydytojus. Tegul steigėjai būna trys universitetai ir tada jie tems naują centrą į viršų. Nepritariu tam projektui, kurį esate registravę, nes nesutinku, kad turi žemėti lygis keičiant steigėjus“, – savo nuomonę reiškė buvęs sveikatos ministras, dabar Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga.  

Tačiau Kliaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas teigė, jog universitete jau 20 metų veikia Sveikatos mokslų fakultetas, kuriame mokosi apie 1000 studentų. „Vilnius ir Kaunas pakankamai paruošia medikų ir Klaipėdos universitetas neturi nei iliuzijų, nei ambicijų, kad čia turėtų prasidėti medikų rengimas Tačiau mes esame vidurinės grandies medikų rengimo kalvė, o mūsų absolventai dirba ir tose pačiose klinikose Vilniuje ar Kaune“, – teigė A. Razbadauskas.

A. Matulas pabrėžė, jog komiteto nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, o toliau visus niuansus – kurias įstaigas sujungti, kas taps steigėjais turi sudėlioti ministerija.

Tokia sveikatos apsaugos reforma visoje Lietuvoje esą reikalinga ir todėl, kad jai įgyvendinti Europos Komisija yra numačiusi skirti apie 800 mln. eurų.

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, jog preliminariai Klaipėdai atitektų 36 mln. eurų.

Siekiamybę Klaipėdoje įsteigti universiteto lygio ligoninę gynė ir sveikatos ministras A. Dulkys, ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

„Esame labai svarbiame etape ir mes susirinkome svarstyti klausimų apie pokyčių baimės virusą. Ta baimė, kuri apsėdusi 30 metų. Jei delta atmaina yra pusmetį, bet pokyčių baimės virusas mus aplankęs jau 30 metų, o o gal ir daugiau. Svarbus etapas todėl, kad Lietuva turi istorinę galimybę per 5-7 metus į sveikatos apsaugos sistemą investuoti apie 800 mln. eurų. Todėl ir vyksta diskusijos, tariamasi dėl planų, vyksta regioniniai posėdžiai, o šitas susitikimas skirtas išdiskutuoti Klaipėdos miesto klausimus ir poreikius. Po komiteto posėdžio norėčiau matyti punktą, kad mums pavyks tai, kas čia niekada nepavyko 30 metų“, – kalbėjo A. Dulkys.

A. Matulas priminė, jog išvažiuojamasis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis Klaipėdoje surengtas todėl, jog šio komiteto nariai gavo trijų Seimo narių ir 20 Klaipėdos miesto tarybos narių pasirašytą raštą – prašymą organizuoti tokį posėdį ir aptarti sveikatos apsaugos sistemos reformą Klaipėdoje.

„Tikrai buvome netoli tos akimirkos, kai galėjome prarasti galimybę net diskutuoti apie galimybę Klaipėdoje turėti tretinio lygio sveikatos centrą. Šiandien tą galimybę turime. Esame istorinėje kryžkelėje ir nuo šiandienos posėdžio pakankamai daug dalykų priklauso. Pirmuosius žingsnius nacionalinė valdžia atliko, suteikė mums istorinį šansą. Lygiai taip pat Seime registravome teisės akto projektą, kad Klaipėdos universitetas galėtų būti sveikatos priežiūros įstaigos steigėjas. Dabar daug kas priklauso ir nuo miesto valdžios. Ir tikiuosi, kad miesto vairą vairuosime taip, kad tą šansą nuskintume, o ne džiazuojančiu ritmu tą šansą prarastume“, – prieš posėdį kalbėjo vienas iš raštą pasirašiusių parlamentarų Audrius Petrošius.

„Klaipėda tikrai nėra prieš reformą, bet prieš jai pritariant, linkiu visiems įvertinti visas pasekmes“, – linkėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.