Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-09-28 |
Savo įmonę galimai tyčia prie bankroto privedęs direktorius teisme aiškinsis ir dėl pasisavintų 200 tūkst. eurų. Kreditoriams padaryta žala siekia beveik 3,1 mln. eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad įmonė 2018 metais patyrė sunkumų. Kreditorinis įsiskolinimas valstybei siekė daugiau nei 65 tūkst. eurų, o finansinių įsipareigojimų tiekėjams bei neįvykdytų prievolių suma buvo dar įspūdingesnė – beveik 2,4 mln. eurų, grynasis nuostolis siekė beveik 1,3 mln. eurų. Įtariama, kad įmonę valdęs direktorius, žinodamas apie esančius finansinius įsipareigojimus, sumanė tyčia bendrovę privesti prie bankroto ir pasisavinti nemenką sumą.
Atlikdami ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus tuometinis direktorius, kartu būdamas ir vieninteliu akcininku, galėjo apgaulingai tvarkyti kelių tiesimo įmonės apskaitą. Įtariama, kad direktorius apskaitos dokumentais nepagrindė bei į apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais gautų pajamų – per 15 tūkst. eurų, apie šį savo veiksmą neinformavo buhalterės.
Kiek vėliau, galimai siekdamas išvengti privalomų mokėti mokesčių valstybei, kurių suma viršijo 750 MGL, direktorius pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir išvengė per 8,2 tūkst. eurų mokesčių.
Be to, jis žinodamas, kad įmonė yra nemoki, priėmė galimai neteisėtą vienintelio akcininko sprendimą ir į savo banko sąskaitą išsimokėjo dividendus – 200 tūkst. eurų. Įtariama, kad sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius bei priimdamas įmonei nenaudingus sprendimus, direktorius tokiu būdu nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė žalą 181 kreditoriui – iš viso beveik 3,1 mln. eurų.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti laisvės atėmimą iki dešimties metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, vengimas teikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už nusikalstamą bankrotą – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Parašykite komentarą