Klaipėdietis sulaukė kaltinimų dėl nusikalstamo bankroto ir 200 tūkst. eurų pasisavinimo

Kriminalai ir nelaimės
Avatar photoAtvira Klaipėda
2021-09-28

Savo įmonę galimai tyčia prie bankroto privedęs direktorius teisme aiškinsis ir dėl pasisavintų 200 tūkst. eurų. Kreditoriams padaryta žala siekia beveik 3,1 mln. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad įmonė 2018 metais patyrė sunkumų. Kreditorinis įsiskolinimas valstybei siekė daugiau nei 65 tūkst. eurų, o finansinių įsipareigojimų tiekėjams bei neįvykdytų prievolių suma buvo dar įspūdingesnė – beveik 2,4 mln. eurų, grynasis nuostolis siekė beveik 1,3 mln. eurų. Įtariama, kad įmonę valdęs direktorius, žinodamas apie esančius finansinius įsipareigojimus, sumanė tyčia bendrovę privesti prie bankroto ir pasisavinti nemenką sumą.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus tuometinis direktorius, kartu būdamas ir vieninteliu akcininku, galėjo apgaulingai tvarkyti kelių tiesimo įmonės apskaitą. Įtariama, kad direktorius apskaitos dokumentais nepagrindė bei į apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais gautų pajamų – per 15 tūkst. eurų, apie šį savo veiksmą neinformavo buhalterės.

Kiek vėliau, galimai siekdamas išvengti privalomų mokėti mokesčių valstybei, kurių suma viršijo 750 MGL, direktorius pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir išvengė per 8,2 tūkst. eurų mokesčių.

Be to, jis žinodamas, kad įmonė yra nemoki, priėmė galimai neteisėtą vienintelio akcininko sprendimą ir į savo banko sąskaitą išsimokėjo dividendus – 200 tūkst. eurų. Įtariama, kad sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius bei priimdamas įmonei nenaudingus sprendimus, direktorius tokiu būdu nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė žalą 181 kreditoriui – iš viso beveik 3,1 mln. eurų.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti laisvės atėmimą iki dešimties metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, vengimas teikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už nusikalstamą bankrotą – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Į ES fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas kėsinęsi asmenys padarė milijono eurų žalą

Pralobti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bei Lietuvos valstybės biudžeto siekę 6 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys stos prieš ...
2026-08-13
Skaityti daugiau

BNS

FNTT įšaldė „Mere“ valdančios bendrovės „Valientė“ ir dar dviejų įmonių lėšas

Europos Sąjungai liepos pabaigoje sankcionavus prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir Lietuvoje veikusios „Mere“ parduotuvės, Finansinių nusikaltimų ...
2026-08-07
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Tyrimuose dėl kompensuojamųjų medicinos priemonių skyrimo – galutiniai sprendimai

2022 m. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su valstybės kompensuojamųjų medicinos pagalbos ...
2026-07-16
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This