P0

Svarbu, Temos

Pensija. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas (4)

siena.lt, tiriamosios žurnalistikos centras
2021-09-28


Aleksejus Liniovas kalėjimų sistemoje išdirbo beveik keturis dešimtmečius. Milžinišką patirtį sukaupęs Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2018 metais tyliai išėjo į pensiją, o netrukus tapo verslo Baltarusijoje savininku. Šis verslas neseniai sudarė milijoninės vertės sandorį, kuris A. Liniovui gali kainuoti labai brangiai.

Viešai prieinami finansiniai rodikliai leidžia kelti klausimus, ar buvęs pareigūnas turėjo pakankamai oficialių pajamų šio turto įgijimui.

Be to, duomenys iš Baltarusijos rodo, kad A. Liniovo verslo veikla galimai kertasi su Europos Sąjungos sankcijomis kaimyninės šalies režimui. A. Liniovo verslą neseniai pasamdė Baltarusijos valstybinė kompanija „BelAZ“, kuriai taikomos ES sankcijos.

Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, naudą iš tokių sandorių gaunantis Lietuvos pilietis gali būti traktuojamas kaip sankcijų pažeidėjas. Už tai numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.

Su A. Liniovu bandėme susisiekti per jo sūnų. Iš jo išgirdome, kad A. Liniovas su žurnalistais bendrauti nenori.

„Sienai“ ir nepriklausomai Baltarusijos televizijai „Belsat“ dirbant prie šio tyrimo, A. Lukašenkos režimas paskelbė raganų medžioklę. Ieškant, A. Lukašenkos žodžiais, „niekšų“, teikiančių informaciją apie bandymus apeiti tarptautines sankcijas, buvo sulaikyti kelių valstybinių įmonių darbuotojai. Ar sulaikymai susiję su šiuo tyrimu – kol kas nežinome.

Sankcijos sujaukė planus

„BelAZ“ – viena ryškiausių Baltarusijos pramonės įmonių, dar nuo sovietmečio gaminanti didžiausius savivarčius sunkvežimius pasaulyje. „Belazai“ – paklausi prekė kalnakasybos pramonėje. „BelAZ“ eksporto rinkos driekiasi per kelis žemynus. O birželį įvestos ES sankcijos nejuokais sujaukė įprastą „belazų“ tiekimo užsienio pirkėjams sistemą.

Turbūt naujausias to pavyzdys – Lietuvos muitinės sprendimas sustabdyti „belazų“ krovinį, turėjusį per Klaipėdos uostą nukeliauti iki pirkėjų Čilėje. Įtariant galimą sankcijų pažeidimą, dar rugsėjo pradžioje muitininkai Klaipėdoje sustabdė 18-os konteinerių siuntą su į dalis išardytais „belazais“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„BelAZ“ yra sankcijų sąraše ir bet kokia ekonominė veikla – jinai yra draudžiama pagal sankcijas“, – pora dienų po krovinio sustabdymo „Sienai“ teigė Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis.

Praėjus dar porai savaičių, situacija pasikeitė. Klaipėdoje sustabytam kroviniui leista tęsti kelionę – anot R. Jurgaičio, tai nulėmė informacija, rodanti, kad didžiąją dalį apmokėjimo už keturių „belazų“ siuntą Baltarusijos kompanija gavo dar iki sankcijų įvedimo.

Ar „BelAZ“, būdama ES sankcijų sąraše, galės per Klaipėdą siųsti ir daugiau krovinių – pasakyti sunku. Užsienio reikalų ministerija „Sienai“ nurodė, kad kiekvienas toks atvejis turi būti vertinamas individualiai.

Tačiau „BelAZ“ į Čilę turi nugabenti kur kas daugiau nei keturis savivarčius. Ir tam pasitelktas buvusio Vilniaus kalėjimo viršininko verslas, kurį jis įgijo nežinia iš ko, ir nežinia, už kokius pinigus.

Pensija – po skandalo

A. Liniovas Vilniaus pataisos namuose ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Apie beveik 39 metus bausmių vykdymo sistemoje išdirbusio pareigūno pasitraukimą į pensiją įstaiga informavo trumpu pranešimu bei eilėraščiu.

Visa tai įvyko 2018 m. liepą – keli mėnesiai po to, kai pataisos namų pareigūnai A. Liniovui užkūrė pirtį dėl nederamo elgesio, pavaldinių žeminimo bei psichologinio spaudimo.

Kaip „Sienai“ teigė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas, A. Liniovas galimai protegavo sau parankius pavaldinius, o kitiems kilti karjeros laiptais buvo itin sunku.

„Buvo gaunami signalai, kad tam tikri pavaldiniai darydavo šuoliais karjerą. Tačiau jeigu įstaigos vadovui arba pavaduotojui būdavai neparankus ar turėdavai kitokią nuomonę negu vadovai, tavo atlyginimas nekildavo niekada“, – kalbėjo V. Jagminas.

Žiniasklaidoje aprašytas ir atvejis, kai pataisos namuose prižiūrėtoja įdarbinta pareigūnė iš tikrųjų dirbo A. Liniovo asmenine sekretore. Anot V. Jagmino, profsąjungą tokia informacija tikrai pasiekė.

„Niekur nesu matęs, kad direktoriaus pavaduotojas turėtų asmeninę pareigūnę, kuri rašytų už jį raštus arba dėliotų už jį mintis, tuo labiau, kad ji buvo paslėptai įdarbinta kaip prižiūrėtoja“, – teigė pareigūnas.

V. Jagmino nuomone, A. Liniovo pasitraukimas į pensiją galėjo būti susijęs su profsąjungos sukeltu triukšmu.

„Mes kadangi kėlėme tam tikrus klausimus dėl jo veiklos, dėl skaidrumo tam tikrų procesų, greičiausiai dėl to paliko tarnybą“, – svarstė pašnekovas.

Dėl triukšmo ar dėl kitų priežasčių – į pensiją išėjęs pareigūnas laiko nešvaistė. Praėjus vos keletui mėnesių po atsisveikinimo su Vilniaus pataisos namais, A. Liniovo pavardė sumirgėjo Kipre – ir visai ne turistų sąrašuose.

Į Baltarusiją – per Kiprą

Nuo išėjimo į pensiją nepraėjus nė pusmečiui, A. Liniovas tapo Kipro įmonės „Nativus Limited“ savininku. Dar eidamas pareigas kalėjimų sistemoje, A. Liniovas su sutuoktine deklaravo santaupų už maždaug 100 tūkst. eurų. „Nativus Limited“ banko sąskaitoje 2018 m. pabaigoje buvo dvigubai daugiau pinigų.

Kas šią įmonę valdė iki buvusio kalėjimo viršininko – neaišku. Jos savininkai buvo slepiami už ofšorinių įmonių su nežinoma akcininkų struktūra. Tačiau žinoma, kad Kipro bendrovė nuo 2010 metų disponavo verslu Baltarusijoje – logistikos sektoriuje veikiančia kompanija „Belship“.

„Belship“ – ekspedicinė kompanija, siūlanti savo paslaugas gabenant krovinius sausumos, jūros ir oro keliais. Ši Baltarusijos įmonė rikiuojama tarp sėkmingiausių Baltarusijos ekspeditorių.

Savo svetainėje „Belship“ giriasi organizavusi ir „BelAZ“ keliones pas užsienio pirkėjus. Viešuose šaltiniuose taip pat aptikome įrodymų, kad A. Liniovo verslas dalyvavo pernykštėje „belazų“ kelionėje per Klaipėdą į Zimbabvę.

Kaip skelbėme ankstesniame tyrime „Bat‘ka, babkės ir bomžynas“, Zimbabvės aprūpinimas „belazais“ – A. Lukašenkos aplinkai priskiriamo oligarcho Aleksandro Zaicevo pajamų šaltinis. Būtent jo verslas veikė kaip tarpininkas, tiekiant „belazus“ į šią Afrikos valstybę. A. Zaicevui, kaip ir „BelAZ“, šių metų birželį pritaikytos ES sankcijos.

A. Liniovo verslo paslaugų „BelAZ“vėl prireikė visai neseniai – šių metų vasarą, jau po ES sankcijų įvedimo.

Milijonas iš „BelAZ“

„Sienos“ gauti dokumentai rodo, kad „Belship“ pasamdyta organizuoti dešimties „belazų“ gabenimą į Čilę. Šiai užduočiai „BelAZ“ A. Liniovo verslą pasamdė šių metų rugpjūtį. Užsakymo vertė – 1,1 mln. JAV dolerių. Tiesa, „Belship“ turbūt nesitikėjo, kad ši informacija pateks į viešumą.

„Kokiu tikslu jūs tuo domitės ir iš kur pas jus tokia uždaro pobūdžio informacija?“ – Vilniuje dirbančiam „Belsat“ žurnalistui klausimu atsakė kompanijos vadovas Vadimas Makarovas.

Pašnekovas nesiėmė nei patvirtinti, nei paneigti, kad ir šie dešimt „belazų“ į Čilę turėjo keliauti per Klaipėdą.

„Tai ne nuo mūsų priklauso, tai priklauso nuo Klaipėdos uosto“, – sakė V. Makarovas.

Už sankcijų nepaisymą – kalėjimas

Net jei A. Liniovo verslas „belazus“ į Čilę siųstų ne per ES teritoriją, sankcijų klausimas išlieka aktualus.

„Lietuvos pilietis, būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir gaudamas naudą iš sandorio su subjektu, kuriam taikomos sankcijos, pats gali būti traktuojamas kaip ES sankcijų pažeidėjas“, – teigiama raštu pateiktame URM komentare.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad už sankcijų pažeidimą Lietuvoje taikoma baudžiamoji atsakomybė. Griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė – iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Buvęs pareigūnas klausimų girdėti nenori

Norėjome A. Liniovui užduoti nemažai klausimų, kurie iškilo renkant informaciją apie jo verslus Kipre ir Baltarusijoje. Tačiau jokių veikiančių buvusio pareigūno kontaktų neradome.

Nutarėme kreiptis į jo sūnų – taip pat buvusį kalėjimų sistemos pareigūną, pastaruoju metu besiverčiantį tarptautinės prekybos verslu. Susitikus su A. Liniovo sūnumi, jis pareikalavo nutraukti pokalbį, „Belsat“ žurnalistui uždavus klausimus apie tėvą. Nutraukus interviu, pašnekovas patvirtino susisiekęs su tėvu ir išgirdęs, kad jis su žurnalistais bendrauti nenori.

Buvusio pareigūno sūnus taip pat pareikalavo niekur nenaudoti pokalbio metu užfiksuotos medžiagos. Jos nutarėme neviešinti – kadangi mūsų aptiktose operacijose, susijusiose su galimu sankcijų pažeidimu, A. Liniovo sūnus nefigūruoja.

Prie šio tyrimo prisidėjo tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP analitikai. Publikacija finansuojama tarptautinio tiriamosios žurnalistikos fondo IJ4EU bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis


    2021-09-28

    4 komentarai “Pensija. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas”

    1. AvatarWhataboutistas #4 (IP: 85.232.134.106)

      Kodėl tiriate aną o ne tą kitą?

    2. AvatarDar " tiriamoji " galėtų ištirti (IP: 90.131.36.20)

      šviežią istoriją dėl migrantų . Ministras Anušauskas netyčia prasitarė ” žinių radijui ” . Sumos fantastinės . ___Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas netiesiogiai pripažino, jog dalį nelegalų turėjome įsileisti į Lietuvą. Kad gautume daugiau pinigų…Kita vertus, jeigu būtume iš karto stabdymo politiką įjungę… Stabdymo ir grąžinimo, apsukimo prie sienos, kaip vaizdžiai sakoma. Tai iš tikrųjų nebūtume gavę tokios europinės paramos iš kitų valstybių. Ne tik politinės, bet ir materialios.

      – Kitaip sakant, mums reikėjo truputį tapti auka tam, kad…

      – Šiek tiek. Ko gero, sutinku, kad reikėjo prisiimti tam tikrą krūvį, įsipareigojimą ir gauti paramą. Ir politinę paramą, kas labai svarbu. Nes kalbėti apie migracijos politikos pasikeitimą, įjungus pačius griežčiausius mechanizmus, būtų labai sudėtinga.

    3. Avatar“Tiriamiesiems” (IP: 86.100.178.161)

      Gal tiriamoji žurnalistika galėtų nustatyti, kodėl brangsta šildymas, elektra. Kodėl gelda mums taip brangiai kainuoja. Ir kas dėl to kaltas?

    4. AvatarPensininkas. (IP: 78.61.100.125)

      Gal tiriamoji žurnalistika galėtų nustatyti kaip ten su cžv kalėjimu Lietuvoje. Nustatyti, kas leido nelegaliai įvežti į Lietuvą teroristą, kuriam dabar Lietuva turi mokėti kompensaciją, kas pasidalino nelegaliai įvežtus maišus dolerių ir kas melavo Tautai, kad tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt