Klaipėdiečiai po kurio laiko nebegalės šildytis iškastiniu kuru – tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta naujame Klaipėdos teritorijos šilumos ūkio specialiajame plane, kurio parengimui trečiadienį pritarė Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

Specialiajame plane bus numatyta, kokiose miesto teritorijose ir kaip gali šildytis klaipėdiečiai. Asociatyvi piqsels.com nuotr.

Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis inžinierius Arūnas Dieninis aiškino, kad rugsėjo pabaigoje Klaipėdos bendrąjį planą patvirtinę politikai pritarė ir šilumos tiekimo sprendiniams, kurie ir bus sukonkretinti parengtame Šilumos ūkio specialiajame plane. Jame bus reglamentuojami aprūpinimo šiluma būdai ir (arba) naudotinos kuro bei energijos rūšys šilumos gamybai, numatomos preliminarios investicijų apimtys, finansavimo poreikis.

Skaičiuojama, kad parengti tokį planą miesto biudžetui kai kainuoti 30 tūkst. eurų.

„Neseniai kalbėjome apie ekologinę situaciją mieste ir apie tai, kad privatūs ūkiai šildymui naudoja iškastinį kurą. Ar planuose yra numatytos priemonės, kurios keistų situaciją?“ – teiravosi komiteto narys Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėja Aušra Šimkuvienė teigė, kad naujame bendrajame plane jau yra sprendiniai, kad iškastinio kuro Klaipėdoje nebus galima naudoti ir tai bus konkretizuota specialiajame plane.

„Ar tai reiškia, kad nuosavo židinio nebus galima kūrenti malkomis?“ – pasitikslino komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis.

A. Šimkuvienė patikino, jog malkos nėra iškastinis kuras, kalbama apie anglis, kai kuriais atvejais – ir gamtines dujas.  

„Tai yra labai svarbus dokumentas. Šilumos ūkio specialusis planas buvo patvirtintas prieš 20 metų, 2001-aisiais, ir juo jau tikrai nebegalima vadovautis. Todėl tikrai reikia naujo specialiojo plano“, – tvirtino komiteto narys Rimantas Taraškevičius, todėl tokio plano rengimui pritarė visi komiteto nariai.

Jie taip pat pritarė, kad būtų pradėtas rengti Klaipėdos teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. Skaičiuojama, kad parengti šį dokumentą gali kainuoti apie 150 tūkst. eurų.