Spalio 11 d. Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo pristatyta studija dėl „Klaipėdos energijos“ iškėlimo iš miesto centro ir teritorijos įveiklinimo. Komitete tarybos nariai pasidalijo į dvi stovyklas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Vienoje pusėje buvo Alina Velykienė ir Judita Simonavičiūtė, kurios sakė, kad nereikia bijoti finansinių įdėjimų iškeliant katilinę. J. Simonavičiūtė teigė, kad AB „Klaipėdos energija” sėdi ant „pinigų krūvos“, kuriuos jiems tereikia paimti ir investuoti kitoje vietoje. Kita grupė tarybos narių – Vidmantas Plečkaitis, Andrius Petraitis, Vidmantas Dambrauskas – turėjo kitokią nuomonę. V. Plečkaitis teigė, kad svarbiausia klaipėdiečiams yra šilumos kainų augimas, jas reikia mažinti. A. Petraitis pasakė, kad yra labai daug nežinomųjų, gali atsiliepti šildymo sąskaitoms, būtina atsakingai skaičiuoti.

Mums, seniūnaičiams ir klaipėdiečiams, kurie gyvename šalia Šiaurės prospekto, keistai atrodo J. Simonavičiūtės ir A. Velykienės siekiai perkelti dujinę katilinę iš miesto centro į kitą miesto centrinę dalį.

2019 m. lapkričio 13 d detaliojo plano rengėjai – UAB „Sweco Lietuva“ pakvietė į viešą detaliojo plano svarstymą teritorijos, kuri yra prie Šiaurės prospekto tęsinio iki Pievų ir Rokiškio gatvių. Projektuotojams Klaipėdos miesto administracijos užduotis buvo suformuoti žemės sklypą pikinei dujinei katilinei, kuri turėtų užimti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą.

Detalaus plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“-  informavo, kad planuojamos teritorijos tarp Šiaurės prospekto ir Priestočio g. 1., dydis yra 40 ha. Iki viešo pristatymo visą mėnesį buvo galima susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ir parengta SPAV ataskaita Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose. Mes, to rajono gyventojai ir seniūnaičiai, susipažinome su planavimo dokumentu, pateikėme įvairioms institucijoms taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą nepritarti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatyvai. Pagrindiniai motyvai buvo tai, kad nėra įvertinti katilinės perkėlimo naudingumo sprendiniai, jog iškėlus geležinkelio krovos mazgą ši teritorija taps patrauklia miesto dalimi.

Šiomis dienomis galimybių studijos rengėjas MB „Bauland“ vadovas Donatas Baltrušaitis pasakė, kad prie Danės upės esama teritorija turi gerą susisiekiamumą su geležinkelio stotimi. Kvartalas prie Šiaurės prospekto taip pat yra netoli geležinkelio stoties, o svarbiausia arti yra Melnragė, t. y. jūra. Pagal projektuotojus Kaštonų gatvės tęsinys, einantis lygiagrečiai kaip Šiaurės prospektu, padalins kvartalą į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurinėje dalyje tarp Kaštonų gatvės tęsinio ir Šiaurės prospekto numatyta statyti gyvenamuosius namus ir komercinius pastatus. Pietiniame kvartale nuo Kaštonų g. tęsinio iki geležinkelio suplanuota pramoninė teritorija. Rekreacinę zoną sudarytų esamas tvenkinys šalia Šiaurės prospekto.

Išklausę, kai kurių tarybos narių pasisakymus Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete, supratome, kad katilinę iš Danės g. reikia perkelti, nes gyvenamieji ir komerciniai pastatai, jei liks pramoninis objektas, gali būti nepatrauklūs, mažės tos teritorijos kaina. Tačiau kita teritorija, kuri šiandien taip pat yra centre, kurioje taip pat bus statomi gyvenamieji namai, neturi būti nepatraukli.

Šiandien Šiaurės prospekto tęsinio teritorijoje yra geležinkelio krovos stotis kaip pramoninis objektas, o po 20 metų galimai krova bus iškelta. Ar naujai pastatyta katilinė taip pat bus iškelta?

Valdžia teigia, kad palaipsniui iškelia iš miesto centrinės dalies pramonę, iš tikro, ją tik perkeltų į kitą miesto centrinę dalį. Toks valdžios trumparegiškumas pirmiausia muš klaipėdiečiams per piniginę, nes naujoji katilinė tikrai pabrangins šilumos kainą.

Naujos katilinės kaina jau dabar auga kaip ant mielių. Savivaldybės administracija 2019 m. lapkritį atsakydama į seniūnaičių siūlymą, naujos katilinės kainą nurodė 2 milijonus eurų. Komitete išgirdome, kad pastatyti katilinę Šiaurės prospekte kainuos jau 7 mln. eurų.

Klaipėdiečiai, kurie mitingavo prie merijos rugsėjo 28 d. išreiškė nepasitikėjimą Klaipėdos miesto bendruoju planu, nes kyšo įvairių verslo atstovų interesai, bet ne klaipėdiečių. Manome, kad tokie pat keliantys įtarimą užsakymai teikiami detaliųjų planų, studijų rengėjams.