Jau skelbėme, jog spalio 1 dieną iš Klaipėdos uosto išplaukdamas laivas „CL Tomo“ kliudė prie krantinės stovėjusius laivus „Melinda“ ir „PS Houston“. Incidento metu buvo nutraukti prie krantinės stovėjusio tanklaivio švartavimo lynai.

Uosto direkcija teigia veiksmų ėmusis iškart: incidento vietą operatyviai apžiūrėjo atsakingi Uosto priežiūros skyriaus darbuotojai, tarša neužfiksuota, iškviesti vilkikai, kurie prišvartavo laivą prie krantinės. Apie įvykį nedelsiant buvo informuotos visos atsakingos tarnybos bei institucijos.

Uosto direkcijos pranešime teigiama, jog saugumui uoste užtikrinti yra skiriamas išskirtinis dėmesys. Uosto direkcija yra įdiegusi vaizdo stebėjimo, balsinių pranešimų, saugios navigacijos, pavojingųjų krovinių stebėjimo ir laivų eismo valdymo sistemas. Incidento ar ekstremaliojo įvykio metu pagal iš anksto patvirtintus veiksmų planus reaguoja Uosto direkcijos budinčios uosto kapitonui pavaldžios tarnybos.

„Šiemet jau esame suorganizavę šešias pratybas uoste, dar dvejose dalyvavome kartu su kitomis įmonėmis. Pratybų metu pasitikriname, ar visos tarnybos yra pasiruošusios reaguoti, kaip vyktų įvykio koordinavimas, jeigu įvykis uoste būtų realus. Pratybų metu siekiame tobulinti informacijos sklaidą tarp institucijų, juk keičiasi žmonės, keičiasi jų telefono numeriai, pavaldumas, organizacijų struktūros. Informacijos perdavimas laiku kiekvieno įvykio ar incidento atveju yra gyvybiškai svarbus“, – pranešime spaudai cituojama Uosto direkcijos civilinės saugos specialistė Audronė Karmazinienė.

Vienas svarbiausių dokumentų, padedantis Uosto direkcijai greitai ir užtikrintai reaguoti incidentų ar įvykių metu – Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. Atlikus rizikos analizę, pagal galimas ekstremalias situacijas buvo sudaryti veiksmų planai ir atsakingų institucijų informavimo schemos.

„Uosto direkcijoje veikia balsinių pranešimų sistema, kuri šiandien ypač palengvina dispečerių darbą. Suformavus balsinį pranešimą, sistema vienu metu jį išsiunčia informavimo schemoje nurodytiems atsakingiems asmenims. Balsinių pranešimų sistema yra sujungta su laivybos uoste valdymo informacine sistema, kurioje turime maždaug dešimt skirtingų scenarijų. Visi jie buvo sukurti grupuojant įvykius pagal tipą. Scenarijus dispečeriui palengvina darbą, įvykio metu nebereikia galvoti, kam turi būti pranešta, kokius veiksmus ir kokia tvarka atlikti“, – teigia Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vyriausioji dispečerė Renata Strazdauskienė.

Laivybos uoste valdymo informacinė sistema (LUVIS) skirta automatizuotai valdyti laivybos procesus uoste. Ji užtikrina darnų uosto kapitono tarnybų, laivų agentų, laivų savininkų ir uosto vilkikų darbą, sumažina uosto tarnybų tarpusavio veiksmų koordinavimo poreikį bei žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesuose.

Uosto direkcija vandens taršos naftos produktais stebėsenai uosto akvatorijoje yra įrengusi 12 naftos produktų aptikimo daviklių. Oro taršos ir triukšmo stebėsenai naudojami 5 davikliai ir 3 matavimo stotelės.

„Uosto akvatorijoje davikliui užfiksavus išsiliejusius naftos produktus, budintis dispečeris gauna pranešimą LUVIS sistemoje. Jis informuoja Uosto priežiūros skyriaus naftos surinkimo operatorius, kurie plaukia į vietą, įvertina situaciją ir stato bonines užtvaras teršalams lokalizuoti. Taip pat aktyvuojamas teršimo incidentų likvidavimo planas“, – teigia aplinkos apsaugos koordinatorius Aleksandras Kaupas.

Nuo 2019 metų spalio Uosto direkcijai taip pat suteikta galimybė naudotis Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio teikiamomis paslaugomis, tai reiškia, kad uosto dispečeris gali realiu laiku girdėti informaciją iš kitų reagavimo tarnybų apie tuo metu vykstantį įvykį ir pagal poreikį įsitraukti į reagavimą.