Gargždiškė chemikė Agnė Jucytė-Čičinė nuo mažens tėvų buvo įskiepyta, kad aukštasis mokslas bus būtina jos ateities stotelė, tačiau apie mokslininkės karjerą niekada nesvajojo. Po studijų persikėlus gyventi į Jungtinę Karalystę ir ten 10 metų pradirbus įvairiose mokslo laboratorijose, ji ryžosi visam laikui sugrįžti gyventi į Lietuvą ir Klaipėdos universitete prisidėti prie svarbių mokslinių atradimų.

„Labai viliuosi, kad galėsime įvertinti ir geriau suprasti naujai atsirandančių teršalų Kuršių mariose pasklidimo mastą ir priežastis, jų galimą poveikį vandens ekosistemoms“, – sako Agnė Jucytė-Čičinė.

Anot moters, pabaigus vidurinę mokyklą Gargžduose, studijuoti ji visuomet svajojo Klaipėdoje, tačiau likimas nuvedė į Kauną, kur baigė chemijos bakalauro ir magistro studijas Kauno technologijos universitete. Svajonei apie studijas Klaipėdoje buvo lemta išsipildyti po daugiau nei dešimtmečio, praleisto emigracijoje. Šis gyvenimo etapas ir darbas moderniose Jungtinės Karalystės mokslinėse laboratorijose buvo visapusiškai vertingas.

„Gavau neišmatuojamą patirtį, įgijau ne tik naudingų darbo laboratorijose įgūdžių, bet ir praplėčiau pasaulio suvokimą, nes dirbau daugiakultūrinėje aplinkoje. Visada širdyje kirbėjo noras kuo daugiau prisidėti prie švaresnės bei žalesnės Lietuvos kūrimo, todėl jausdama, jog sukaupiau pakankamai žinių, pasiryžau sugrįžti ir atiduoti duoklę savo kraštui“, – pasakoja A. Jucytė-Čičinė.

Šį rudenį doktorantūros studijas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute pradėjusi A. Jucytė-Čičinė drauge su komanda ėmėsi spręsti aktualias vandentvarkos problemas uostamiestyje – tirti nuotekų užterštumą Klaipėdoje ir didžiojoje Vakarų Lietuvos dalyje.

„Siekiame identifikuoti naujai atsirandančių mikroteršalų sudėtį nuotekose, atsižvelgiant tiek į Klaipėdos mieste veikiančių pramonės įmonių įtaką, tiek į masinius žmonių susibūrimus ir galimą naujų valymų technologijų poveikį šių teršalų patekimui į Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės ekosistemas ir poveikį joms“, – pagrindinius mokslinio tyrimo tikslus vardija A. Jucytė-Čičinė.

Pirmiausia mokslininkų komanda nustatys, kaip nuo pramonės priklauso įprastų ir naujai atsirandančių teršalų kiekis nuotekose, patenkančiose į Klaipėdos miesto nuotekų valyklas.

„Antrajame projekto etape tirsime, kaip masiniai žmonių susibūrimai, ypač didelių renginių metu ar populiariuose kurortuose, daro įtaką specifinių teršalų atsiradimui“, – pažymi doktorantė.

Galiausiai mokslininkai aiškinsis, ar pažangios valymo technologijos galėtų sumažinti naujai atsirandančių teršalų kiekius į vandens ekosistemas ir įvertins nevalytų nuotekų įtaką Kuršių marių ekosistemai.

Teigiama, kad Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimas leis vietos valdžiai ir pramonės įmonėms pasiūlyti efektyvius sprendimus nuotekų taršos problemoms Kuršių mariose spręsti.

Pasak A. Jucytės-Čičinės, šiuolaikiniame pasaulyje nuotekų sudėtis keičiasi, nes auga pramonė, atsiranda naujos cheminės medžiagos bei keičiasi žmogaus įpročiai kasdieniniame gyvenime. Vienas didžiausių taršos šaltinių yra intensyvėjanti ir besikeičianti veikla žemės ūkyje ir iš šio sektoriaus į nuotekas atkeliaujančios maistinės medžiagos. Taip pat vis dažniau atsiranda ir naujų teršalų, kurie patenka ne tik iš pramonės, bet ir iš namų ūkių. Naujausi teršalai, kuriems pastaruoju metu skiriama daugiau dėmesio –  ftalatai ir vaistų likučiai.

Pasak doktorantės, visos šios naujos taršios mikromedžiagos kartu su nuotekomis atkeliauja ir į Kuršių marias. Jas gana sudėtinga išvalyti valymo įrenginiuose, todėl taršūs junginiai kelionę vėliau tęsia ir į Baltijos jūrą.

„Vaistų likučiai, ftalatai ir kiti naujai atsirandantys teršalai, kurių valyklos nepajėgios pašalinti iš patenkančių nuotekų, šiuo metu kelia vis didesnį rūpestį. Todėl pasaulio mokslininkai ieško naujų valymo technologijų kaip būtų galima sumažinti šių teršalų kiekius nuotekose“, – pasakoja tyrėja.

Mokslininkė tikisi, kad jos vykdomas tyrimas prisidės prie uostamiesčiui aktualių problemų sprendimo.

„Labai viliuosi, kad galėsime įvertinti ir geriau suprasti naujai atsirandančių teršalų Kuršių mariose pasklidimo mastą ir priežastis, jų galimą poveikį vandens ekosistemoms“, – sako A. Jucytė-Čičinė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad šis tyrimas leis žengti į priekį geresnės teršalų kontrolės link, padedant sparčiai tobulėjančiam mokslui skystinės chromatografijos srityje.

Šio mokslinio tyrimo programa yra finansuojama pagal Klaipėdos universiteto ir „Grigeo Klaipėda“ pasirašytą 500 tūkst. eurų paramos sutartį.