P0

Uostas ir jūra

Lietuvos jūrų laivyno ištakų ieškos forume

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-10-29


Lietuvos jūrų muziejui šiemet pradėjus minėti Lietuvos laivyno 100-metį, susiejus jį su 1921 m. kovą į Klaipėdos uostą įplaukusiais pirmaisiais lietuviškais laivais „Jūratė“ ir „Kastytis“, visuomenėje kilo diskusija apie Lietuvos laivyno ištakas. Todėl buvo nuspręsta surengti istorinį forumą „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“

Forumas gyvai rengiamas lapkričio 6 d. 15 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ir transliuojamas LRT portale bei Jūrų muziejaus ir partnerių socialinių tinklų paskyrose. Jame dalyvaus istorikai Romualdas Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus), doc. dr. Genovaitė Kirkienė (Vilniaus universitetas), prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas). Diskusiją  moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kuris yra ir J. K. Chodkevičius labdaros ir paramos fondo vadovas.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, 2021 metais Lietuvos istorijos kontekste minimos dvi sukaktys – Lietuvos jūrų muziejus inicijuotas jūrinio laivyno 100-metis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metinės, kurio iniciatorius yra Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas.

„Diskusijoje „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ ir siektume aptarti šias abi sukaktis ir jų istorinius fonus”, – pranešime pažymi muziejaus vadovė.

Istorikai išskiria kelis galimus pokalbio apie Lietuvos jūriškumą rakursus. Ieškant jūriškimo pradžios ,kreipiamas dėmesys į sėkmingą LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus kovą, naudojant iš priešo perimtus laivus ir padegamuosius branderius, kuri 1609 m. kovo 23–24 d. Salio (Salacgryvos) jūrų mūšio su Švedijos laivynu metu parodė galimą jūrinį Lietuvos potencialą. XVI ir XVII a. Prūsija ir dalis Livonijos (kartu su svarbiais regiono Dancigo ir Rygos uostais) buvo atitinkamai Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priklausomomis teritorijomis. 1568 m., prieš pasirašant Liublino uniją, Žygimantas Augustas įsteigė Jūrų komisiją (lot. Commissio Maritima). Keliamas klausimas, ar tai paskatino jūrinio laivyno ir jūrinės politikos formavimąsi.

R. Adomavičius pabrėžia, kad XX a. pradžioje, kuriantis moderniam valstybingumui, jūros dėmuo lietuvių inteligentų tautiniame naratyve vietą atrado Pirmojo pasaulinio karo metu. Jūra visų pirma suvokta kaip ekonominė ir politinė būtinybė, įgalinanti užmegzti prekybinius ryšius su Vakarais ir taip prisidedanti prie valstybės politinio nepriklausomumo. Tarpukariu Lietuva 1921 m įsitvirtino prie Baltijos jūros, bet tik XX a. 4-ajame dešimtmetyje pradėjo vykdyti aktyvią jūrinę politiką. Įkurti valstybiniai prekybinis ir karinis laivynai, prekių srautai nukreipti jūrų keliais, per visuotines Jūros dienas visuomenė supažindinta su jūrine kultūra, propaguotas jūrinis sportas.

Jūrų muziejus kviečia suinteresuotus klaipėdiečius registruotis ir dalyvauti forume gyvai bibliotekos konferencijų salėje arba žiūrėti tiesioginę transliaciją internetu. Registracijos forma čia.

Dalyvavimas renginyje konferencijų salėje tik su galimybių pasu.


    2021-10-29

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt