Mieli „Atviros Klaipėdos” bičiuliai, noriu pranešti Jums, kad nuo pirmadienio mes jau būsime kitokie.

Daugiau nei dvejus metus „Atviros Klaipėdos” dalimi buvusi kolegė Virginija Spurytė kibs į naujus iššūkius. 

Puikios bendražygės sprendimą nulėmė mano abejonės dėl galimybių ir toliau išlaikyti „Atvirą Klaipėdą” tame pačiame lygyje, nes Virginija yra atsakinga ne tik už save, bet ir už dukrytę. 

Esu labai dėkingas visiems, kurie po paskelbto „Nekrologo „Atvirai Klaipėdai” suskubo skirti paramą. Galutinių skaičių dar nesusidėliojau, bet preliminariai galiu sakyti, kad jos dėka dabartiniame lygyje būtume išsilaikę du-tris mėnesius, o toliau – ir vėl nežinia. Mano prognozės dėl GPM paramos pasitvirtino – rėmėjų šiemet bus net mažiau nei pernai.

Bylos už laisvą žodį perspektyva dar irgi yra neaiški – svarstymas dėl to, ar ją atnaujinti, vyks tik lapkričio 10-ąją. Trečiąją šalimi byloje esantis verslininkas jau išguldė savo poziciją teismui, kodėl to nereikia daryti (beje, teismas iki tol net nebuvo prašęs bylos šalių pasisakyti šiuo klausimu). Tad ir čia dar visaip reikalai dėliosis. Gali būti, kad lauks metų metus truksianti teisinė kova per Konstitucinį, Europos Žmogaus Teisių Teismus.

Todėl esant tokiai neapibrėžtai situacijai, visiškai suprantu Virginijos sprendimą ir džiaugiuosi, kad jos dukra turi tokią atsakingą mamą. Šeima gyvenime yra svarbiausia.

Tad dabar noriu ir viešai padėkoti Virginijai už tuos daugiau nei dvejus metus, praleistus su „Atvira Klaipėda”, nes mes visą tą laiką jos dėka buvome ir išsamūs, ir greiti. 

Nuo pirmadienio taip jau nebebus. Su lietuvišku turiniu nuolat dirbsime tik mudu su kolege Palmira Martinkiene. Todėl iš anksto atsiprašau, jei dažniau teks pasakyti „ne”. Atsiprašau ir už tai, kad nebebūsime tokie greiti ir išsamūs, kaip iki šiol, tačiau ir aš bandau nepamiršti, kad visgi svarbiausia gyvenime yra šeima ir laikas, kurio niekada nebesusigrąžinsi.