Pastarojo Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu Klaipėdos miesto valdančioji dauguma ir kai kurie Valstiečių frakcijos atstovai pritarė dar vienam mokesčio didinimui.
Šis mokestis tik atgrasys daugiau verslo investicijų Klaipėdos mieste. Tarybos sprendimu buvo padidintas kompensacijos mokestis, sumokamas investuojančių verslininkų už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas, neatsižvelgiant į paties verslo pasiūlymus ir pozicijas. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie vienija daugiau nei 230 narių, tarp kurių – didžiausios regiono įmonės bei vidutinio ir smulkaus verslo atstovai, išsakė poziciją, jog atsižvelgiant į rinkos tendencijas, realu kelti kompensacijos dydį nuo 1500 eurų, kuris buvo priimtas 2019 metais, iki 2500 eurų. Vis dėlto, panašu, kad Klaipėdos valdantiesiems verslo ir asocijuotų organizacijų nuomonė nėra argumentas.
Atsižvelgdamas į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų poziciją, siūliau savivaldybės administracijos parengtą sprendimo projekto pakeitimą, kuriuo kompensacijos mokestis už neįrengtas automobilių stovėjimo aikšteles būtų ne 4500 eurų, o 2500 eurų su PVM, kaip siūlo verslo atstovai. Apmaudu ir tai, kad diskusijos metu paaiškėjo, jog savivaldybės administracija net negali atsakyti į klausimą, kada ir kiek įrengta parkavimo vieta atsiperka, įvertinus sumokamus parkavimo mokesčius, kurie, beje, šiais metais irgi buvo padidinti.
Nuo šių metų pradžios visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti, ir planuojantys statyti ar rekonstruoti statinį jau moka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Tad akivaizdu, kad padidindami dar vieną mokestį net tris kartus, investuotojus mes dar labiau apkrauname mokesčiais ir vejame juos iš mūsų miesto.
Gali susidaryti įspūdis, kad šis sprendimas susijęs tik su verslo interesais, tačiau iš tiesų taip nėra, nes verslo veikla mieste tiesiogiai liečia mus visus. Šio sprendimo pasekmės tiesiogiai siesis su verslo noru, tiksliau – galimybėmis, investuoti Klaipėdos mieste.
Tai reiškia, kad mes renkamės ne progresyvaus, augančio ir darbo vietas kuriančio miesto viziją, o stagnuojančios provincijos kelią, vis labiau savo vystymosi tempais atsilikdami nuo Vilniaus ir Kauno. Svarbu suprasti, kad investicijos į miestą, yra investicijos į mus pačius – nuo galimybės pigiau įsigyti būstą iki bandelės senamiesčio kavinėje kainos, kurią galiausiai sumoka vartotojas.
Aha, Budinai. Triukšmaujančios, smirdinčios ir dergiančios vaizdą geldos miesto centre yra kažkokia „investicija“.