Kada bibliotekos fonduose atsirado pirmoji knyga su autoriaus autografu atsakyti sunku, bet man nuo pirmų darbo bibliotekoje dienų menasi prof Kazio Pakšto knyga „Baltijos jūra“ su autoriaus autografu: „Gerbiamam kunigui klebonui A. Pauriui dėkingumo ir draugiškumo ženklan šį darbelį skiriu jo parapijonims“ K. Pakštas 1934, rugp. 10, Užpaliai„. Tada į ją žiūrėjau kaip į mažą stebuklą: pats autorius paliko knygoje įrašą! Nors ir ne mūsų bibliotekai skirtą.

Vėliau, o gal ir gerokai pavėlavus, gimė mintis rinkti autografus iš visų knygų autorių, užklystančių į biblioteką. O jų lankydavosi išties nemažai, bet nebuvo kam tuo užsiimti. Kiekvieną kartą reikėdavo ką nors įpareigoti, kad būtų parengtos knygos pasirašymui, paskui knygas su autografais perduoti tvarkymo skyriui, kad jas iš vieno skyriaus pervestų į kitą – ilgos ir nuobodžios procedūros.

Pamažu buvo suformuotas autografuotų knygų fondas, kuriame dabar apie pusę tūkstančio leidinių. Bet tai sąlyginis skaičius, nes kita tiek autografuotų knygų asmeniniuose fonduose.

Negalime pasigirti itin vertingomis retenybėmis, nėra kolekcijose nei Šekspyro, nei Puškino autografų, bet siūlyčiau užmesti akį į tai, ką turime, ką pavyko sukaupti, arba, perfrazuojant vieną poetą, ką pavyko pagauti ir išprašyti autografą.

Neminint žinomų lietuvių literatūros klasikų: Vytauto Bubnio, Sigito Gedos, Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino, Tomo Venclovos ir kitų rinkinyje užtiksime kelis, galima sakyti, mįslingus autografus.

Tai prezidento Valdo Adamkaus įrašas knygoje „Ekologija tavo namuose“: „Su dėkingumu už jūsų įnašą, sprendžiant ekologines problemas, kurios taip svarbios Lietuvai“. Knyga išleista 1997 m., kai V. Adamkus dar nebuvo prezidentu ir įrašas tikrai skirtas ne bibliotekai. Tad kokiais keliais šis leidinys pateko į fondus, lieka mįslė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ne mažiau mįslingas ir kito leidinio kelias: Antanas Venclova Ty znaješ kraj (rusų k.): „Mielam Klaipėdos laikų draugui Saliui Šemeriui“, 1965 XII 5 Vilnius„.

Tarp netikėtumų – Bernardo Brazdžionio įrašas knygoje „Per pasaulį keliauja žmogus“: „Atgimusios Lietuvos jaunimui. Dėkingas ir laimingas, kad radote ir rasite šioje knygoje sau artimos minties ir širdies paguodos. Vilnius, 89 05 29„.

Arba Bronys Raila ant savo knygos „Laumių juosta“ įrašęs : „Zemliokui ir bičiuliui dailininkui Vladui Vaitekūnui, jo gražiajai žmonai – ir visiems jų anūkams, į kuriuos dedamos mūsų viltys – prisiminti kai kuriems svajotojo sapnams nuo Pacifiko, 1966, spalis„.

Likusios rinkinio knygos vienaip ar kitaip dedikuotos bibliotekai. Būtina pastebėti, kad užrašyti normalų palinkėjimą, kai aplink šurmuliuoja lankytojai, o kas nors šalia trepsi ir ragina: rašyk! Yra nelengva, nepalyginsi su tuo, kai tau duodamas laikas pagalvoti ir niekas netrukdo susikaupti. Tai sakau ne teoriškai, o iš karčios patirties, nes esu pasirašęs šimtus savo knygų ir, patikėkite, skubant ir skubinant ne visą laiką galvoje atsiranda išmintingų minčių ir reikiamų žodžių. 

Leidinius su autorių įrašais, pabandysim išskirstyti pagal tai, kaip dovanotojai užrašydavo bibliotekos pavadinimą, kam skirdavo, ko linkėdavo ir kt.

Dažniausiai autoriams keldavo rūpestį kaip teisingai užrašyti bibliotekos pavadinimą, tada tekdavo diktuoti pažodžiui, bet ir tai ne visi iškęsdavo ir užrašydavo pilną „litaniją“ – šešių žodžių pavadinimą: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, dažniausiai praleisdavo žodžius „apskrities“ bei „viešoji“, bet retai kuris trumpindavo rašytojos vardą, kaip buvo numatyta registracijos dokumentuose (beje, dabar registracijos pažymėjime yra pakeistas pavadinimas, jis skamba: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka). Taikėsi ir originalių įrašų: Klaipėdos miesto bibliotekai, Klaipėdos bibliotekai, o dažnai tiesiog: Ievos Simonaitytės bibliotekai.

Be abstraktaus adresato – bibliotekai, dažniausiai priduriama: Mieliems arba gerbiamiems skaitytojams, Mieliems skaitytojams klaipėdiškiams,
Mielam Juozui Šikšneliui, valgančiam rupią kūrėjo ir administratoriaus duoną (Eeugenijus Gentvilas ir Sigitas Krivickas), Kolektyvui, darbuotojams,
Skaitančiai Klaipėdai, Mažiems ir dideliems, Klaipėdos padūkėliams (Vytautas Račickas), Visiems mažiems (Rimantas Černiauskas), Jūsų bibliotekos skaitytojams, Klaipėdos bibliotekai ir kolegai Šikšneliui (R. Gavelis), Tau (J. Kunčinas), Mieliems mano knygų skaitytojams (Vytautas Bubnys), Šios knygos skaitytojams (Juozas Aputis), Bibliotekai – antriesiems savo namams (Juozas Šikšnelis), Mieliems klaipėdiškiams, Klaipėdos mažiesiems skaitytojams, Visoms bibliotekos „Ieva Simonaitytė“ darbuotojoms (Antanas Stančikas). 

Nereti ir komplimentai bibliotekai: Savo ir knygų namams (J. Šikšnelis), Šviesos ir kultūros nešėjai (Bronė Liniauskienė), Metai, praleisti tarp bibliotekos sienų nebuvo vien šešėliais nuspalvinti, (J. Šikšnelis), Klaipėdos viešajai bibliotekai, mokančiai knygų namus paversti žmonių namais, kuriuose visada jauku lankytis ir šios knygos autoriui, Klaipėdos I. Simonaitytės viešajai bibliotekai, juk tik čia mūsų knygos gyvena, kalba ir vaikščioja, (R. Černiauskas), Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekai, svarbiausiems mūsų krašto Knygų Namams, Ievos Simonaitytės bibliotekai, priglaudžiančiai visas knygas – ir geras, ir blogas, tikiuosi, kad šioji bus prie gerųjų… (Gražina Juodytė), Privati teritorija, tikiuosi saugiai įsikurs Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje (Rolandas Rastauskas), Šauniam Ievos Simonaitytės bibliotekos kolektyvui, linkėdamas kalną darbų įgyvendinti ir žmones į šviesą vesti (N. Stankevičius), Didžiajai vaikystės šventovei (Vyt. Rubavičius), Mąsliems Evės Simonaitytės sielos židinio skaitytojams, pagarbiai… (Arvydas Juozaitis), Ievos Simonaitytės bibliotekai – geriausiai šių dienų Mažosios Lietuvos bibliotekai ir jos skaitytojams (Domas Kaunas), Ievos Simonaitytės bibliotekai, kad joje gerai jaustųsi ir Vydūno dvasia (V. Bogdanavičius).

Daugiau nei pusė rinkinio leidinių – dovanoti autorių, likusieji atrinkti iš fondų. Tenka prisiminti, jog vienu metu buvome nustatę taisyklę: visi autoriai, norintys organizuoti savo knygų pristatymą bibliotekoje, kaip užmokestį palieka po tris egzempliorius. Vieniems ši prievolė davėsi be vargo, kitiems keldavo didžiausių rūpesčių, buvo atvejis, kai viena stambi leidykla vos ne teismo keliu išsireikalavo, kad būtų sumokėta už leidinį, kurį autorius per pristatymą užrašė bibliotekai. Kiti noriai dovanodavo patys, štai Bronius Jauniškis, išleidęs 41 knygą, didelę jų dalį padovanojo bibliotekai su prasmingais įrašais, kaip antai: knygoje „Peržengę kryžkelę“: Klaipėdos I. Simonaitytės viešajai bibliotekai. Ne kiekvienas sugeba pasitaikiusias kryžkeles peržengti arba „Mažoji paslaptis“: Knyga bejėgė apginti save, nes negali paprašyti pagarbos ir kit. 

Įdomesni autorių įrašuose pasitaikantys linkėjimai:

Mielam Klaipėdos skaitytojui, linkėdama sparnų – dvasinių, tikrų (V. Jankienė);

Skaitytojams – nuo skaitytojos, dauginkimės! myliu jus! (Eva Tombak);

Gerbiamiems mano knygų skaitytojams, didelių atradimų kelionėje po knygų pasaulį (Vyt. Bubnys);

Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojams ir skaitytojams, linkėdamas augti ir augti savo žmogiškaisiais ūgiais viršyti visas augimo galimybes (Kotas Kaukas);

Klaipėdos I. Simonaitytės viešajai bibliotekai – linkėdama smalsių skaitytojų ir sėkmingo darbo, su didele pagarba (A. Ruseckaitė);

Mieli Klaipėdos vaikai, būkite linksmi kaip žvirbliai (Vyt. Račickas);

Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriui, gerų dienų (S. Geda);

Mielasis šios knygos skaitytojau – tikrai buvau kadaise varganoj Prūsijoje ir mačiau skruzdėlyną. Pasilankykite tenai ir Jūs (J. Aputis);

Mieliems mano skaitytojams, linkėdamas pačios gražiausios kloties (Vyt. Bubnys);

Tegul Gerumas, Šviesa, Meilė gaubia šiuos mielus namus (Z.Gaižauskaitė);

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kolektyvui, stiprybės darbe, meilės gyvenime ir šviesios palaimos sielai (R. Norkutė);

Ievos Simonaitytės bibliotekos skaitytojams, ypač tiems, kuriuos reikia pagąsdinti (K. Kaukas);

Žmogus didelis tik savo darbais. Linkiu būti šviesa, kurioje viskas auga. Būti tiesa, kurios visi laukia (P. Banaitienė);

I. Simonaitytės bibliotekos skaitytojams, ištvermės linkėdamas (Alfonsas Žalys);

Mieliems Ievos Simonaitytės bibliotekos skaitytojams – žmogui sunkiausia būti tikru, tačiau tai – garbinga (A. Zurba);

Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekai. Kartais žmonės būna pavojingesni už krokodilus. Būkime žmogiškesni (B. Jauniškis);

Vaikams, tebūna tai jums mažas žingsnelis jūros link (R. Rimšas);

Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekai visuomet palankaus vėjo… (Autoriai);

Mieliems bibliotekos skaitytojams, linkiu sielos gaivos vartant šią knygą (A. Užgalis);

Nepaminkime mūsų tautos išminties, išlaikykime gyvą jos kalbą (M. Macijauskienė);

Linkėdamas daug skaityti (M. Jonutis);

Mieli skaitytojai klaipėdiškiai, gyvendami prie jūros, be abejo, esate nuotykių mėgėjai. Linkiu Jums kuo smagiausių nuotykių skaitant knygas (Vilė Vėl);

Mielas I. Simonaitytės bibliotekos skaitytojau, varyk pirmyn ir būk ištikimas savo svajoms (G. Čiplytė);

Mieliems viešosios I.Simonaitytės bibliotekos skaitytojams, tegul dalis šios knygos patyrimų tampa ir jūsų Kelio dalimi, su palinkėjimais (A. Chomičenkienė);

Iš bibliotekos į gamtą. Labai tikimės, kad I. Simonaitytės bibliotekos skaitytojai susigundys aplankyti Pajūrio regioninį parką. Tai būtų visai nebloga pertraukėlė tarp knygų skaitymo dienų (Erlandas Paplauskis);

Skaitytojui, gyvenimas yra gražus ir prasmingas. Mokėkite juo džiaugtis.

Tiesiog gyvenkite (E. Barzdžius);

NESUAUKIT! (Jurga Šeduikytė);

Vaikystės pusnys ir žiedai ir po vaikystės žydi. Mieliems Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos skaitytojams linkiu laimingos vaikystės (A. Karosaitė);

Ievos Simonaitytės bibliotekai. Tegul Bibliotekų metais būna daug skaitytojų ir daug gerų emocijų (Faustas Latėnas);

Brangiai mano širdžiai – I. Simonaitytės bibliotekai – kad knyga negulėtų tik ant lentynų. (A. Juozaitis);

Linkiu klestėti ir sulaukti daugybės skaitytojų (K. Kazijevaitė);

Bibliotekos skaitytojams – linkiu skaitymo malonumo (Liutauras Degėsys);

Mielas bibliotekos skaitytojau, linkiu daug malonių valandėlių skaitant ir netikėtų kelionių su laiminga pabaiga (J. Vitkutė); 

Mielam skaitytojui, šypsena ilgina amžių ir jaunina sielą (N. Koskienė).

Yra ir keistokų įrašų: štai viena autorė knygos tituliniame lape įrašo teksto fragmentą iš viso 55 žodžius ir pabaigoje su tekstu nesusijusį palinkėjimą. Kitoje savo knygoje, skirtoje vaikams aprašo savo vaikystės įspūdžius.

Vienas originalesnių autorių – žemaitis iš Skuodo Edmundas Untulis autografus įrašęs žemaitiškai: Ta kalba yr patė gražiausią, katrą išgerda lopšy guliedams; Mieli skaitytojai, laimingas tas žmogus, katras ir iš šolinės dogna dongo mato; Mieli skaitytojai, kai įkyrst gyvenėma pruoza išgelbie pasaka… 

Paminėtinas ir Kosto Kauko įrašas: Ši knyga neparduodama. Ji – Kalėdų dovana. Mįslingas ir Rožės Poškienės įrašas knygoje „Ne tik Jeronimas“:
Juokis, pajacai, laimę praradęs, nors tau iš skausmo plyšta širdis, su geriausiais linkėjimais. Nepavarčius knygutės gali pamanyti, kad autorė šį palinkėjimą skiria tau.

Arba: Darbas atitiko mano reikalavimus (K. Rastenis), o šis autorės palinkėjimas aiškiai pažeidžia nūnais galiojančius karantino reikalavimus, nes skatina vaikus nesiplauti rankų: Ei, vaikai! Kaip smagu, kad ir Jūsų pirštų pėdos rašaluotos. Atminčiai (R. Latvėnaitė Kairienė).

Žinoma politikė tvirtina: To, kas buvo, iš mūsų niekas neatims. Nei gero, nei blogo 

Aistis Mickevičius, pristatęs savo knygą „Kvepalai“, perduoda kvepiančius linkėjimus, kitas autorius ir knygos herojus nurodo, kurį straipsnį reikia atidžiai perskaityti.

Bet tikriausiai visus lenkia štai toks dovanojimo įrašas: Autorius dėkoja Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai ir pagal sutartį 2018 01 18 Nr.2 perduoda knygą.

Yra sakoma, kad knygos ir aplamai kūriniai, atspindi kūrėją, panagrinėję autografus galime pridurti, jog ir šie trumpi įrašai ne ką blogiau charakterizuoja jų autorius.