P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Pietiniai uosto vartai: ar atsiras vietos ir miestiečiams? (6)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-11-08


Klaipėdos uosto direkcija pirmadienį surengė pirmąjį pietinio uosto vartų komplekso pristatymą miesto savivaldybės bei buriuotojų sąjungos atstovams.

Po pristatymo, kurio žiniasklaidai išklausyti galimybių nebuvo, tiek pačios direkcijos, tiek savivaldybės vadovai tikino, kad vienas iš klausimų buvo apsauginių dambų pritaikymas rekreacijai. Kartu su šiuo projektu uostas turėtų grąžinti miestui jau beveik dvidešimties metų senumo skolą.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės komentare žiniasklaidai teigiama, kad pasitarimo metu buvo pristatyti UAB „Sweco Lietuva“ rengiami uosto pietinių vartų komplekso statybos projektiniai pasiūlymai: planinė apsauginių dambų padėtis, konstrukciniai apsauginių dambų ir krantinės sprendiniai, laivų švartavimo sprendiniai. Anot jo, buvo aptartos ir galimybės pietinių vartų apsauginių dambų pritaikymui rekreacijai.

Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog miesto valdžia kėlė šį klausimą – ar apie 5-6 metrų pločio dambos negalėtų tapti ir nauja miestiečių pasivaikščiojimo vieta, pramogų zona. Pasak mero, projektuotojai žadėjo į tai atsižvelgti ir išanalizuoti tokią galimybę.

„Kitas klausimas buvo sietinas su laivų švartavimu, nes kiek matėsi brėžiniuose, labai jau tampriai jų turėtų būti prištampuota. Tai klausimas, ką daryti su buriuotojais, buriavimo mokykla, ar jie ten ras prieglobstį? Nuskambėjo, kad sprendimus reikės surasti pačiame uostelyje, jo erdvėje. Išgirdome, kad ten būtų galimybė paslankioti pontonus ir tokią erdvę sukurti. Tam reikės iš karto planuoti ir kranto prieigą – privažiavimą, komunikacijas, į tą buvo paprašyta atkreipti dėmesį. Projektuotojai žadėjo mums atsiųsti konkretų brėžinį, kuriam jau teiksime pastabas raštu. Buriuotojai kėlė panašius klausimus. Taip pat jie domėjosi, ar ne per siauras įplaukimo kanalas, buvo pasakyta, kad lyg ir ne. Dar kėlėme klausimus, ar išplaukus už pietinių uosto vartų užteks gylių buriuoti. Atsakymus žadėjo pateikti”, – sakė meras.

Žinia, Uosto direkcija dar apie 2002-2003 metus buvo sutartimi įsipareigojusi miestui įrengti naują mažųjų laivelių bei valčių prieplauką už tai, kad perėmė tokį sovietmečiu prie marių nebaigtą objektą ir vietoje jo įsirengė užtverto grunto laikymo aikštelę. Direkcija 2011 m. buvo paskelbusi tokio objekto rangos konkursą, jį laimėjo  Vokietijos bendrovė „Josef Mobilus Bau – Aktien Gedellschaft“, tačiau projekto dar nė nepradėjus įgyvendinti tuometinis Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas apskaičiavo, kad tokios statybos uostui, turėjusiam mokėti nemenkus dividendus valstybei, gali tapti per didele finansine našta ir darbai nutrūko dar net neprasidėję.

Pasak V. Grubliausko, dabartinė pietinių vartų projekto eiga yra lyg ženklai, kad ruošiamasi pradėti grąžinti tą skolą ir ji nebus nurašyta kaip beviltiška. Tiesa, kol kas apie jokius konkrečius terminus dar nekalbama.

Pristatyme dalyvavęs Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Naglis Nasvytis sakė paprašęs projektuotojų, kad jie pateiktų dokumentus ir būtų galima pastabas bei pasiūlymus išdėstyti raštu.

„Mes turime sąjungoje patyrusių inžinierių, projektuotojų, tai viską gavę išanalizuosime ir pateiksime konkrečius savo siūlymus”, – sakė N. Nasvytis.


    2021-11-08

    6 komentarai “Pietiniai uosto vartai: ar atsiras vietos ir miestiečiams?”

    1. AvatarARCHITEKTAS (IP: 88.119.119.241)

      Vienas iš baisiausių projektų pietinei uosto plėtrai įteisinti. Na, o savivaldybės ir uosto vykdomi pasitarimai/aptarimai neatlaiko jokios kritikos. Galima net pagalvoti, jog Klaipėdoje ir tegyvena tik dvi kontoros: savivaldybė ir uostas. Ką tada tokiame mieste veikia 149 000 gyventojų? Ir dar: o ką miesto ir uosto susitikimuose veikia buriuotojai?.. Matyt, atstovauja klaipėdiečius. Sėkmės darkant miestą.

    2. AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

      Iki šiol lieka daug kartų užduotas, bet nei karto neatsakytas klausimas apie uosto BP SPAV ataskaitoje paminėtas ledų sangrūdas ir potvynių Kuršmarėse galimybes po Pietinių vartų įrengimo. SPAV ataskaita tai aiškiai įvardija kaip pavojų. Ar ledo laukus, susigrūdusius prie vartų, ruošiamasi sprogdinti, ar ledlaužius samdyti, nes vandens lygiui parėjus į Juodkrantės ir kitų Neringos gyvenviečių gatves, sprendimai turės atsirasti labai greitai.

      Jeigu ką nors nustebino tai, jog pristatymas vyksta ne visuomenei, ne viešai, o slapta nuo žurnalistų ir vos keliems miesto valdininkams ir iš Vilniaus atvykusiems buriuotojų organizacijos vadovams – tai pratinkitės, nes taip dabar gali vykti nuolatos, t.y. visuomenės įtraukimas į uosto plėtros klausimus, susijusius su uosto BP vykdymu, nebėra būtinas. Uosto BP buvo rengiamas tokio detalumo, kad jokie tolimesni derinimai ir viešinimai rengėjams (KVJUD) nebėra privalomi.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        O dabar kas daroma su ledu sangrudom? Juk ir dabar uoste yra siauresniu vietu nei ta, kuri liktu tarp Kiaules nugaros ir K. Nerijos.

      • AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

        Šiuo metu yra du keliai ledui iš marių išeiti, bet užbetonavus salą ir įrengus pietinius vartus, liks vienas ir susiaurintas kanalas. Gal verta žemėlapyje pasižiūrėti kokiu plotu ledo laukai ateis iki pietinių vartų ir naujų molų, ir specialistai turėtų paaiškinti kaip ta masė išeis per vartus. Tam paprastai yra padaromi hidrauliniai modeliavimai su maketais. Šiuo atveju specialistai į SPAV ataskaitą įrašė perspėjimą, kad yra sangrūdų ties vartais ir atitinkamai potvynio Kuršmarėse galimybė ir rizika, tačiau planavimo organizatorius jokių tyrimų nusprendė neužsakyti. Taip ir lieka klausimas atviras ir savieigai, todėl kaip visda bus kaip nors, nes nebūna taip, kad niekaip nebūtų 🙂 Ir dabar jie mato, kad klausimas vėl paviešintas, tačiau nutylės, ir jokių tyrimų ar kompetenciją turinčių specialistų išvadų neparengs.

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        Mano manymu, ta kanala galima siaurinti kiek nori, kol jis netaps siauriausia vieta mariose, tol tai neturetu daryti jokio poveikio ledu isejimui. Siuo metu juros vartai vos ne du kartus siauresne vieta nei tarp Kiaules nugaros ir K. Nerijos… Gal del to ir nedaro jokiu modeliavimu, nes rezultatas ir taip aiskus? Cia tik mano pamastyma i zemelapi paziurejus, tikiuosi, kaip jus sakot, kazkas kazko nebus pramiegojes, ir neatsibus viena pavasari Nida po vandeniu 😉

      • AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

        Kitos šalys, vykdydamos panašius hidrotechninius projektus, būtinai pasidaro visus įmanomus tyrimus. Mes linkę patys nuspręsti, kad aij, nieko ten nebus, žemėlapį pažiūrėjau ir man ramu. Jums ramu, nes jūs geresnis už mane ledonešių specialistas. Man neramu – nes abejoju savo žiniomis apie ledo laukų elgesį vietoje, kurios dar nėra. Todėl, kad visi valdininkai yra absol visų sričių specialistai, superuniversalai ir niekada klaidų nepadaro, pvz Rengės gž, už kurį visi jau susimokėjom keleriopai. Kitas dalykas SPAVE paminėtas – dėl išgilinimo padidėsianti sūraus vandens prietaka į Kuršmares, iki Nidos ir galimai toliau – paminėta kaip neigiamas gamtinei aplinkai faktorius, bet niekas netiria, tyrimų neužsako ir jokių atsakymų neruošia. Gal strimelė vietoj sterkų ir karšių Nidoje ir geriau, bet kas nusprendė, kur specialistų nuomonė? Nereikia niekam specialistų ir mokslininkų, mums užtenka vien valdininkų ryžto. Kitas dalykas – vis dar planuose esančio išorinio uosto poveikis krantams, jokie gamtosauginiai, amortizaciniai kaštai neįtraukiami į sąmatas specialiai, kad “projektui nepakenkti”. Gamtosauginiai kaštai ignoruojami ir slepiami, kad atskirti projekto lėšas ir pelnus nuo valstybės lėšų, kurios bus neišvengiamai sububintos gelbėjant kranto liniją nuo erozijos poveikio. Pelno apsauga, viso labo. Paprastas algoritmas – betonuojam, uždirbam, o problemoms spręsti bus skelbiama ekstremali padėtis ir įsijungia biudžeto lėšos jau nebe uosto betonavimą, o kranto linijos betonavimą ir tada vėl uždirbam. Bus gražu – lygus betonas, promenados, dviračių takai iki pat Palangos tilto. Jums patiks 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt