Nauja neteisėtos migracijos banga iš Baltarusijos paskatino laikinai primiršti prezidento Gitano Nausėdos nesąmonę vetuojant Seimo priimtą įstatymo pataisą dėl susimokėjimo už COVID-19 testus tiems, kurie nori tikėti kliedesiais apie skiepus, už teisę laisvai numirti, tik nesiskiepyti. Nepaisant aktualiausių aplinkybių, šį p. Nausėdos sprendimą turėsime progos aptarti ateityje.

Iš tikrųjų tai, kas šią savaitę prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur migrantai ėmė šturmuoti Baltarusijos ir Lenkijos sienos įtvirtinimus, tapo labai panašu į iki šiol rimčiausią Aleksandro Lukašenkos provokaciją, kurios baigtį net sunku prognozuoti.

Pavojingą Minsko diktatoriaus žaidimą su migrantais visiškai remia oficiali Maskva. belta.by nuotr.

Prieš porą mėnesių, kada klausinėjau Minsko politiką išmanančių žmonių, ar kaimyninės šalies diktatorius pasinaudodamas migrantais iš trečiųjų šalių neketina sukelti ginkluoto pasienio konflikto su NATO šalimis, visi jie mane ramino, jog padėtis nėra „bloga” ar „dramatiška”, ir kad man, rašančiam apžvalgas žiniasklaidai, „nereikėtų kelti panikos”.

Vis dėlto, kada pirmadienį Minsko režimas prie sienos su Lenkija nukreipė ne dešimt, šimtą, o kelių tūkstančių migrantų minią, kurią ne tik pamokė, kaip sugadinti sienos apsaugos įrangą, tačiau ir akivaizdžiai aprūpino tam skirtais įrankiais (kastuvais, kirviais, metalui karpyti skirtomis žirklėmis), o už tos minios nugarų išsirikiavo baltarusių jėgos struktūrų atstovai, ginkluoti kalašnikovais, kurie migrantams neleido judėti į priešingą nuo sienos pusę, savo nuojautas prisiminiau vėl.

Juolab antradienį paaiškėjo, kad pavojingą Minsko diktatoriaus žaidimą su migrantais visiškai remia oficiali Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europos Sąjunga galėtų duoti Baltarusijai pinigų, kad šios šalies diktatorius elgtųsi padoriau. Rusijos URM viešųjų ryšių departamento vadovė Marija Zacharova prikišo Lenkijai, esą jeigu jos kariai dalyvavo JAV vadovaujamai invazijai Irake, kodėl „dabar Varšuva negalėtų priimti kokius du tūkstančius Irako pabėgėlių, kuriems nepatinka toje šalyje kurta demokratija”.

Kitaip tariant, ryškėja, kad Rusija ne tik nebyliai pritaria tam p. Lukašenkos režimo versliukui su migrantais, bet, ko gero, jį atvirai remia ar net skatina.

Bent jau logiškai mąstant toks įtarimas atitiktų tai, ką p. Putino režimas vykdo visame pasaulyje, remdamasis viena ir ta pačia taisykle – pridergti ten, kur tvyro daugmaž ramybė ir stabilumas. Todėl greičiausiai teisūs tie mūsų ir Vakarų politikai, kurie teigia, kad užuot koncentravus dėmesį į vieną, gana silpną diktatorių Minske, verta telkti dėmesį daug plačiau ir turėti galvoje taip pat ir mėgstantį už virvelių marionetes tampyti „pusbrolį” Maskvos Kremliuje.

Vėl Europoje beigi už Atlanto imta kalbėti apie dar vieną ekonominių ir administracinių sankcijų paketą Baltarusijai. Vadinamąjį „penktąjį”. Apie kurį, jei neklystu, pirmąsyk girdėjome dar tada, kai p. Lukašenka Minske svetingai priėmė bendrovės „Ryanair” boingą, skridusį iš Atėnų į Vilnių. Tas incidentas įvyko dar š. m. gegužės 23 d. Gana seniai… O vis dar kalbama. Tuo metu p. Lukašenka vis didina savo pokerio lošimo banką.

Beje, ko gero, pats protingiausias ir racionaliausias pastebėjimas, kurį man teko girdėti per paskutines porą dienų viešoje erdvėje, buvo vieno nepriklausomo baltarusių analitiko. Jis kritikavo ES dėl lėtos reakcijos į p. Lukašenkos veiksmus beigi tvirtino, kad vienas skaudžiausių smūgių diktatorių ištiktų ne dėl sankcijos iš Briuselio. O tada, jeigu Lenkija tiesiog uždarytų sieną su Baltarusija. Vertinant tai, kad šitaip agresyvios kaimynės ekonomika būtų beveik atkirsta nuo Vakarų.

Aš dar pridurčiau, kad, ko gero, dar veiksmingesnės pamokėlės Minskui rastųsi tada, jeigu sienas su Baltarusija uždarytų ne tik Lenkija, bet ir Lietuva su Latvija – visos trys šalys, kurios daugiau ar mažiau patyrė neteisėtų migrantų atakas iš Baltarusijos, kartu. Tam gal nereiktų ilgų diskusijų Briuselyje, o Minskui tektų ieškoti prekybos kelių į Vakarus Šiaurėje beigi Rytuose. O norint susisiekti su Kaliningrado sritimi Maskvai tektų aktyvuoti senokai jau žadėtą laivyno koridorių tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo.

Tačiau jeigu šios dvi diktatūros kelia sau tikslą destabilizuoti situaciją Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija, gal tegul pamato užtrenktas duris ir imasi skaičiuoti, kiek toks blogų berniukų smėlio dėžėje elgesys kainuoja.