Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-11 |
Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, ne vienos knygos apie šio krašto ir jo kultūros bei visuomenės veikėjus autorius Domas Kaunas siekia, kad Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga uostamiestyje atsirastų paminklas Martynui Jankui.
Dėl to jis laišku kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją.
Nors šis klausimas buvo įtrauktas į trečiadienio komisijos posėdžio darbotvarkę, jos nariai ne tik kad nepriėmė jokio sprendimo, bet iniciatyvos autoriui davė suprasti, jog vargu, ar jo idėja savivaldybės lygmenyje gali būti įgyvendinta.
Siūlymą pristatęs D. Kaunas kartu pasiūlė ir vietą, kur šis paminklas galėtų atsirasti – esą labiausiai tiktų vietoj buvusio Borusijos paminklo, šalia čia esančios žvejo skulptūros.
„Paminklai gali derėti ir vienas šalia kito, ta vieta tinkama. Žvejys yra simbolinė figūra ir manau, kad interesai nesikirstų (…) Kaip bebūtų, Mažosios Lietuvos simboliai yra reikalingi ir tokia figūra, kaip Martyno Jankaus, įprasmintų 1923 metų esminį įvykį”, – teigė idėjos autorius.
Vicemeras Arvydas Cesiulis, istorikas pagal specialybę, suabejojo, ar šios komisijos galioje yra svarstyti šį pasiūlymą bei retoriškai klausė, ar tam pakanka turimos medžiagos.
Kitas komisijos narys istorikas Vasilijus Safronovas priminė, jog ilga gatvė, einanti per visą Girulių mišką, yra pavadinta Martyno Jankaus vardu, be to, jo atminimas mieste įamžintas baraljefu ant pastato Šaulių g.
„Yra Klaipėdoje vietų, kur Martynas Jankus jau yra pagerbtas ir ne vieną sykį. Dabar klausimas yra apie proporcijas: ar mes turime susifokusuoti į vieną žmogų ir visais įmanomais būdais jį dar Klaipėdoje pagerbti ir paminklą pastatyti, gal dar autobusų stotelę pavadinti, ar vis dėlto yra ir kitų žmonių, kurie prisidėjo prie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos”, – kalbėjo profesorius, pridūręs, jog tai yra retorinis pasvarstymas.
Vitalijaus Juškos nuomone, pasiūlyta vieta „sukels karštas diskusijas”.
„Mažiausiai norėtųsi, kad Martyno Jankaus asmenybė būtų vartojama šitam kontekste. O dėl įamžinimo siūlyčiau žiūrėti kompleksiškiau, pritarčiau Vasilijui, kad galbūt nereikėtų iš tos gana žymių žmonių, prisidėjusių prie 23-ųjų metų įvykių, plejados išskirti vieną”, – samprotavo jis.
Savivaldybės paveldosaugos skyriaus vedėjas priminė, jog šalyje yra sudaryta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio paminėjimo komisija, kuri esą galėtų aptarti būdus, „kaip deramai prisiminti tas istorines asmenybes”.
Jam pritarė ir muziejininkė Zita Genienė, teigusi, jog šiam klausimui aptarti būtina platesnė diskusija.
A. Cesiulis priminė, jog panašių iniciatyvų autoriai kartu su lydinčia medžiaga turi numatyti ir būsimus idėjos finansavimo šaltinius.
Eglė Deltuvaitė pateikė Vydūno paminklo atsiradimo mieste pavyzdį, kai jo pastatymą finansavo iniciatyvos sumanytojai, o savivaldybė parinko paminklui vietą bei sutvarkė viešąją erdvę aplink jį.
Išklausęs visus pasisakymus, D. Kaunas sutiko, jog paminklo Martynui Jankui atsiradimas „yra labiau Lietuvos Respublikos, Vyriausybės reikalas”.
M. Jankus elgesys 1923 m. sausio men. buvo nacionalistiniu ideju igyvendinimo pratesimas pries Mazosios Lietuvos gyventojus. Rinkimai 1935 ir 1938 metais parode, kad daugiau nei 80% M. Lietuvos gyventoju ir toliau norejo priklausyti Vokietijai, bet ne Lietuvai. Kur nor minimi sie faktai? Mano asmenine nuomone: jo vadovaujamas sukilimimas 1923m. sausio men. pasitelkiant ir ivedant i Mazaja Lietuva nelegalius karius is Didzioisos Lietuvos, buvo perversmas ir prievarta.
Ne tik M. Jankaus , bet ir Valterio Didžiaus paminklas Klaipėdos jachtų marinoje turėtų atsirasti. Jis buvo buriuotojas, pirmojo lietuvių jachtklubo Klaipėdoje steigėjas ir komodoras, gydytojas, Tilžės akto signataras, aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Jeigu miesto valdžiai bus dzin, miesto buriuotojai turėtų steigti fondą, susimesti ir patys įamžinti šį klaipėdietį, nes jis to vertas.
„Didžys buvo nepaprastai veržli asmenybė. 1923 m. baigęs Miuncheno universiteto medicinos fakultetą tapo gydytoju. 1924 m. jaunasis gydytojas apsigyveno Klaipėdoje, ir iki 1939 m. dirbo geležinkelio ruožo gydytoju bei vertėsi privačia praktika. Dirbdamas nelengvą gydytojo darbą V. Didžys turėjo nemažai pomėgių ir reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jis pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas, mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo 1926m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubas“ komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. jis Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilių sporto čempionu. 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Valterio Didžio pavardė buvo aptikta ir 1938 metų Klaipėdos ROTARY klubo narių sąraše, jis buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.”
Turim jau ,apgailėtinu paminklų sunaikintuose skveruose,prie kurių net šunys nepribėga.