Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu Rusijos Federacijai buvo pareikšti dviem Lietuvos piliečiams. Savo kaltės nepripažinusiam Aleksėjui Greičiui paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Mindaugas Tunikaitis, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Abu vyrai buvo kaltinami bendradarbiavę su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), siekiančia daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, vykdę jos užduotis – rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje.

Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Kaliningrado srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.

M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir rafinuotai verbavo FSB pareigūnas. M. Tunikaitis, veikdamas su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 6 metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis, t. y. tokiu būdu rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 4 metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perduodavo Rusijos žvalgybos atstovui.

„Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta. Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas, pripažinęs abu kaltinamuosius kaltais dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai”, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Skirdamas bausmę A. Greičiui, teismas nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 15 metų. Įvertinęs bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jam turi būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau parenkant artimą sankcijos minimumui bausmės dydį atsižvelgta į užsienio valstybei pateiktos informacijos mastą ir tos informacijos keliamą pavojų, t. y. į tai, kad suteikta informacija, daugiausia susijusi su kultūriniais renginiais, minėjimais Lietuvoje, priklauso kitai informacijai, dominančiai užsienio valstybę, jos pavojingumo laipsnis yra mažesnis negu perduodant žvalgybos tarnyboms valstybės paslaptį sudarančią informaciją.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Tunikaičiui nustatyta, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad jis į šnipinėjimą buvo įtrauktas palaipsniui, iš pradžių jam vykdant menkus žvalgybos atstovo nurodymus, vėliau įsitraukė į vis sunkesnę žvalgybinę veiką, už jo paslaugas būdavo atsilyginama. M. Tunikaitis, supratęs savo veikos nusikalstamą pobūdį, bijojo prisipažinti Valstybės saugumo departamento pareigūnams apie vykdomą šnipinėjimą. Įvertinta ir tai, kad M. Tunikaitis turi šeimą, sveikatos problemų. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.

Abu nuteistieji 2015-aisiais dalyvavo savivaldos rinkimuose. M. Tunikaitis su Politine partija „Lietuvos sąrašas“ nesėkmingai bandė patekti į Pagėgių savivaldybės tarybą, o A. Greičiui nepavyko patekti į Klaipėdos miesto tarybą (kandidatavo su Lietuvos rusų sąjunga, kurios sąrašo lyderiu buvo Viačeslavas Titovas).

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.