Prie istorinio Klaipėdos senamiesčio pastato, kuriame nuo 1920-ųjų iki 1923 m. sausio buvo įsikūrusi Klaipėdos kraštą pagal Antantės pavedimą valdžiusios Prancūzijos prefektūra, prieš kurį laiką buvo suręsti pastoliai, tačiau kada jis bus pilnai sutvarkytas ir virs viešbučiu, kol kas dar neaišku.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Nuo 2005 m. birželio pastatą valdančios UAB „Antantė“ užsakymu UAB „Pamario projektai” dar 2009 m. buvo parengusi projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos čia po rekonstrukcijos, pristačius ir naują pastatą, numatoma įrengti viešbutį. Leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus bendrovei buvo išduotas pernai vasarį.
Pasak vieno iš UAB „Antantė“ akcininkų Vidmanto Urniko, šiuo metu atliekami tik pasato stogo dangos keitimo darbai, nes senasis stogas buvo nesandarus. Kada gali būti būti pradėta pilna rekonstrukcija, anot pašnekovo, neaišku.
„Niekas nežino, kaip čia viskas vyks, kaip bus. Karantinai ne karantinai, situacija neaiški”, – sakė V. Urnikas.
Šiuo metu vyksta ir Sukilėlių gatvės rekonstrukcijos darbai. UAB VVARFF šią ir greta esančią Teatro gatvę yra įsipareigojusi rekonstruoti už 1,033 mln. eurų.
ISTORIJA
Pagal adresų knygas, pirmasis pastato Sukilėlių g. 12 savininkas 1858 m. buvo Švedijos konsulas Schiller. Nuo 1915 m. pastato savininkas įvardijamas pareigūnas kreiswiesenbaumeister Gerhard. Tokius pareigūnus Prūsijoje turėjo dauguma apskričių, jie buvo atsakingi už melioracijos darbų projektavimą ir vykdymą.
Būtent ties prefektūra 1923 m. sausio 15 d. įvyko kulminacinis Klaipėdos sukilimu vadinamos operacijos momentas.
Pasitraukus prancūzams pastate iki 1925 m. birželio veikė Klaipėdos krašto gubernatūra. Jai sudarius sandorį su Internacionaliniu banku, buvo apsikeista patalpomis – bankas išsikraustė į Perkasų gatvę, o gubernatūra į jo patalpas Liepų gatvėje (dabar – „Luminor” bankas).
Nuo 1935 m. pastatas buvo tapęs Helene Rostowsky nuosavybe. Yra duomenų, kad kurį laiką prieš 1939 metus šiame name veikė Žydų liaudies bankas (Jüdische Volksbank). 1939 m. sausį jis buvo paskirtas Sportbundui ir Ordnungsdienstui – Klaipėdos krašto pronacistinio judėjimo organizacijoms. Vėliau, per karą, name veikė vietinė SS būstinė.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Sanfronovas 1947 m. datuojamame dokumente yra radęs įrašą, kad šiame pastate buvo įsikūrusi Спецгруппа, kurioje dirbo 148 žmonės. Ką veikė ši Specgrupė – duomenų nėra. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šiame pastate buvo įsikūręs bankas „Hermis“.
tai esu truputį nustebinta. Jau seniai palaidojau viltis kad senamiestis bus gelbėjamas, restauruojamas ar bent kiek tvarkomas. Niekas negalėjo garantuoti kad vietoje senosios Istorijos liudininkų neatsiras bjaurūs stikliniai išsigimėliai..Todėl pastoviai ir nuobodžiai vis ”trolindavau” portaluose tiek merą, tiek Vilniaus valdžią, tiek paveldo departamentą. Ir šie labai netikėti, kad ir maži, poslinkiai į gera maloniai nuteikia. Gal jau taip ir nėra visiems valdžiukams visai vistiek kas dedasi su Paveldu, gal neleis nueiti į Nebūtį visiems architektūriniams praeities liudininkams išlaikiusiems karus, marus, rusus ir kt Laiko srautus?
Kas turėjo reikalų su V.U., tas žino, kad tas buvęs banditas, o dabar tipo „viarslinykas”, nieko gero nei pastatys, nei įgyvendins. Jis moka tik ligoninių paklodes skalbti pagal laimėtus konkursus už otkatus ir ant statybininkų rėkti. Visa ta pastato rekonstrukcija ko gero bus tikra chaltūra ir vargas tiems kas ją nusipirks. O kad tą objektą pardavinės, tai faktas, nes jis tikrai ne viešbučių veiklos ekspertas. O M.V. naivuolis sulindęs jam į gerą vietą už kelis numestus grašius pučia burbulą koks anas tobulas. Apgailėtina.
Ačiū „rudnosiuk” už komentarą, tik žiūrėk nepersistenk.