Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė vykdanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos nelegalios prekybos gintaru ir jo produktais.

Anot pranešimo, pajūrio įmonė savo apskaitoje galimai nefiksavo gintaro žaliavos įsigijimų, neįdarbintiems darbuotojams, įtariama, darbo užmokestis buvo mokamas vokelyje, o pagaminti gintaro dirbiniai galimai būdavo išgabenami į užsienį. Įtarimai kol kas pareikšti vienam asmeniui.

Tyrimą atliekantys FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai įtaria, kad per trejus su puse metų į mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą galėjo būti neįtraukta didelė dalis gintaro žaliavos įsigijimų iš kol kas nežinomų užsienio tiekėjų, su jais galėjo būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kurie taip pat nebuvo įtraukti į apskaitą. Patikrinus bendrovės oficialiai pateiktas deklaracijas matyti, kad gintaro žaliava ir gaminiai buvo pirkti neva iš asmenų, kurie yra mirę, asocialūs, nakvynės namų gyventojai, bendra tokių įsigijimų suma, preliminariais duomenimis, gali siekti apie 1 mln. eurų. Galimai pasisavinto turto bei nesumokėtų mokesčių sumos dar tikslinamos. Galimo civilinio ieškinio ir galimo turto konfiskavimo užtikrinimui laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė viršija 700 tūkst. eurų.

Nustatyta, kad bendrijoje nelegaliai dirbo ir papuošalus gamino apie 20 ar net daugiau asmenų, kuriems darbo užmokestis galėjo būti mokamas vokelyje be jokių apskaitos dokumentų. Pirminiais duomenimis, bendra neoficialiai išmokėtų atlyginimų suma gali siekti per 200 tūkst. eurų.

FNTT pareigūnai mažosios bendrijos patalpose, bendrovės vadovės bei įmonės oficialių ir neoficialių darbuotojų gyvenamosiose vietose, automobiliuose atliko 35 kratas, per kurias paimti įvairūs užrašai, buhalterinės apskaitos dokumentai su išmokėtomis pinigų sumomis fiziniams asmenims, gyvenantiems Lietuvoje bei užsienyje. Pas oficialiai neįdarbintus asmenis rasta gintaro žaliavos, paruoštos gaminių vėrimui, bei jau suvertų gaminių, paruoštų perdavimui bendrijos atstovei.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas.

Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.