P0

Aplinkosauga, Svarbu

Atskirai matuoti anglies dioksidą – per brangu?

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-11-18


Nors prieš du mėnesius Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje buvo diskutuojama, ar tikslinga anglies dioksido matavimus įtraukti į savivaldybės aplinkos monitoringo 2022-2026 m. programą, paaiškėjo, jog atskirai išmatuoti mieste CO2 praktiškai nėra nei galimybių, nei reikalo. Be to, tokie matavimai esą būtų labai brangūs.

Apie tai ketvirtadienį buvo diskutuojama Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Prie C02 didėjimo prisideda ir transporto srautai. Palmiros Mart nuotr.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, miestas atlieka „didelį ir išsamų” oro monitoringą, tačiau atskirai tirti tik CO2 praktiškai nėra galimybių.

Bendrus oro kokybės matavimus atlieka dvi mieste esančios stacionarios valstybinės stotelės – viena Baltijos pr., kita – Bangų g. Pirmoji labiau koncentruojasi į transporto srautų keliamą taršą, antroji be transporto fiksuoja ir privačių namų naudojamo iškastinio kuro taršą. Dar 5 stotelės yra išdėstytos palei uosto teritoriją.

Kad iš bendros oro monitoringo sistemos būtų sudėtinga atskirai pamatuoti anglies dioksidą, sakė ir 5 metus monitoringą vykdžiusio Klaipėdos universiteto atstovas, dr. Paulius Rapalis.

„Paties CO2 tokios kaip ir normos nėra, tačiau jo matavimas, pavadinkim, yra labai triukšmingas. Yra daug faktorių, kurie daro vienu metu įtaką, ir išskirti atskirus veiksnius, kurie galėtų tuo momentu lemti aukštesnį CO2 kiekį, būtų ganėtinai sudėtinga”, – sakė P. Rapalis, pridūręs, jog kokių matavimų kaštai būtų gana dideli.

Esą vis tiek galutiniame variante „būtų neaišku, kas yra gaunama, nes būtų sudėtingas duomenų interpretavimas”.

Jo teigimu, vien tik pasikeitus oro krypčiai, CO2 koncentracija jau yra kitokia, tad lieka tik skaičiavimas iš bendrų monitoringinių duomenų.

Pasak mokslininko, pasaulinis CO2 vidurkis yra nuolat matuojamas, vertinant kaip globaliai kyla jo koncentracija, o miesto mastu galėtų būti vertinamos CO2 išmetimus mažinančios priemonės, pvz., registruotų elektromobilių skaičius, ekologiškesnio viešojo transporto naudojimas ir pan.

Komiteto darbą stebėjusi Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė pritarė, jog reiktų didesnį dėmesį skirti transporto srautų reguliavimui.

„Melnragė šiandien kenčia nuo didžiulio transporto kiekio visos paros metu ir mūsų gyventojai tai jaučia”, – sakė ji.

Tuo metu Arūnas Tuma stebėjosi, kam tada apskritai tokį „bergždžią reikalą” įtraukti į komiteto darbotvarkę, tačiau, Elidos Mantulovos teigimu, „mūsų akiračiui klausimas buvo naudingas”.

Posėdyje buvo paliestas ir kvapų mieste matavimo klausimas, tačiau nuomonėms išsiskyrus dėl esą per didelės šio galimo monitoringo kainos (per metus reiktų ne mažiau 50 tūkst. eurų), nuspręsta prašyti LEZ atstovų šią problemą, jau aptartą įmonėje, atskirai pristatyti ir komiteto nariams.

INFORMACIJA

Tyrimuose ir klimato kaitos prognozėse žmogaus ūkinės veiklos poveikis klimato šiltėjimui dažniausiai išreiškiamas anglies dioksido ekvivalentu. CO2 ekvivalentas yra bedimensinis dydis, apibrėžiantis, kokį poveikį klimato šiltėjimui daro skirtingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), lyginant jas su anglies dioksidu.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdyje diskutuotas anglies dioksido matavimų įtraukimas į Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2022-2026 m. programą būtų aktualus tik kiekybiniu požiūriu. Taikant atitinkamą matavimo metodą, specialistai sužinotų tik Žemės žemutinėje troposferos dalyje esančią anglies dioksido koncentraciją, kurios tikslumui ženklią įtaką turėtų įvairūs veiksniai: meteorologinės aplinkos sąlygos, gyventojų koncentracija, žaliųjų plotų kiekis, transporto srautų intensyvumas ir t.t. Dėl šių veiksnių anglies dioksido kiekybinis vertinimas miesto aplinkoje nebūtų visai tikslus ir tai gali sukelti klaidingas duomenų interpretacijas. Todėl anglies dioksido ir kitų ŠESD koncentracijų stebėjimui ir vertinimui tikslingiausia būtų ir toliau šiuos komponentus stebėti nacionaliniu lygmeniu (Iš savivaldybės Aplinkosaugos sk. pranešimo).


    2021-11-18

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt