Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir nesunkaus vaiko sveikatos sutrikdymo.

Anot teismo pranešimo, vaiko motina ir jos sugyventinis, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, buvo kaltinami tuo, kad sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė vaiką, žiauriai su juo elgėsi: supykę mušdavo ranka, diržu, laidu, rykšte, gumine žarna per įvairias kūno vietas, versdavo ilgą laiką klūpėti ant žirnių, pupelių, kieto pagrindo, klūpėti iškeltomis rankomis ir kitaip žiauriai smurtaudavo prieš vaiką, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Be to, jį nuolat psichiškai gniuždė, šiurkščiai su juo bendravo ir ant jo rėkė, nepagrįstai kaltino įvairiais prasižengimais, sistemingai žemino, tyčiojosi ir užgauliojo, vadindami nukentėjusįjį necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais, grasindavo jį išvaryti iš namų, neduodavo jam valgyti ir kt.

Apylinkės teismas vaiko motiną ir jos sugyventinį pripažino kaltais ir už abu nusikaltimus paskyrė subendrintas vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidėjo vieneriems metams, įpareigodamas abu nuteistuosius per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio vaiko ir visą bausmės vykdymo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti. Motinos sugyventiniui paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną programos ciklą.

Abu nuteistieji su teismo nuosprendžiu nesutiko, savo kaltės nepripažino ir apygardos teismo prašė juos išteisinti, teigdami, kad byloje nėra jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau apygardos teismas su tuo nesutiko.

„Teisėjų kolegija pažymėjo, jog natūralu, kad tėvai, ugdydami ir auklėdami savo vaikus, siekdami, kad jie būtų drausmingi, pareigingi, vaikams neklausant, nereaguojant į pastabas, neretai pakelia balsą, tačiau toks elgesys savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistoji (kartu su sugyventiniu) pasirinko visiškai netinkamas vaiko drausminimo priemones, kurios pasireiškė žalingu vaiko psichiniam, fiziniam, dvasiniam ir emociniam vystymuisi fiziniu poveikiu. Motinos priešingas teisei elgesys pasireiškė netinkamu vaiko auklėjimu, ydinga taikomų bausmių sistema, nepakankama priežiūra, dėmesio vaiko poreikiams stoka. Byloje surinkti įrodymai (nepilnamečio nukentėjusiojo ir liudytojų, iš dalies – ir pačių nuteistųjų parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo raštai mokyklos socialinei darbuotojai ir psichologei, mokyklos direktoriaus pranešimas, ekspertizės aktas) patvirtina, kad būtent dėl nevienkartinio abiejų nuteistųjų sistemingo fizinio ir psichologinio smurto, dėl emocinių vaiko poreikių neužtikrinimo sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas ir adaptacija. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti abiejų nuteistųjų kaltę atlikus veiksmus, dėl kurių vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas”, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, nuteistųjų kaip pateisinimas akcentuotas itin problemiškas nukentėjusiojo elgesys savaime negali pateisinti naudotų drausminimo priemonių.

Teisėjų kolegija išteisino moters sugyventinį dėl kaltinimų piktnaudžiavus tėvo teisėmis, nes nustatė, kad jis negali būti Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimas tėvo teisėmis) subjektu. Nukentėjusysis turėjo biologinį tėvą, iš kurio jo valdžia tėvystės teisės neatimtos, nuteistasis nebuvo įsivaikinęs berniuko, nebuvo jo oficialiu globėju ar rūpintoju, todėl  jis neturėjo tokių teisių ir pareigų vaikui, kaip kad turi jo tėvai ar oficialūs globėjai. Atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaitinamojo nenaudai.

Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.