Retai kada tenka sudalyvauti konferencijoje, kuri prikaustytų mano dėmesį nuo ryto iki pat vėlaus vakaro, tačiau penktadienį vykusi Susisiekimo ministerijos organizuota savivaldybių konferencija „Laisvė judėti” neleido atsipalaiduoti nė akimirkai. Kartu su ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir savivaldybių atstovais intensyviai diskutavome apie tai, kas Lietuvos, regionų, savivaldybių ir žmonių laukia susisiekimo srityje iki pat 2035-ųjų, kokių bendradarbiavimo principų bus laikomasi.

Konferencija, prasidėjusi ministro pristatymu apie Lietuvos kelių tinklą, žvelgiant iš strateginės perspektyvos, kuriame aiškiai pamatėme objektyviais kriterijais ir aiškiais principais grįstų svarbiausių Lietuvai kelių ateitį, su aiškiais įsipareigojimais dabartinės valdžios kadencijos laikotarpiu, tęsėsi viceministro pristatyta Kelių plėtros priežiūros programa, dėl kurios dabar vyksta labai daug diskusijų Seime.

Išduosiu paslaptį, kurią detalizuosiu jau netolimoje ateityje – jei visgi pavyks pasiekti galutinio sutarimo, kad Klaipėdos miesto kelių tvarkymui ir plėtrai jau kitąmet gali papildomai tekti daugiau kaip 1,5 mln. €, manau, kad galime tikėtis ir tikrai ženklių injekcijų Baltijos/Vilniaus žiedinės sankryžos rekonstrukcijai, kuri kitąmet gali viršyti ir 10 mln. €.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Diskutavome ir apie viešojo transporto ateitį Lietuvoje. Einama regioninio viešojo transporto keliu, kai gretimos regiono savivaldybės būtų jungiamos į bendrą viešo transporto sistemą tiek tarpusavyje, tiek pasiekiant regiono centrą, Klaipėdos regiono atveju – Klaipėdos miestą. Pristačiau Klaipėdą kaip teigiamą pavyzdį, jau ne pirmus metus viešojo transporto sistemoje peržengiančią miesto ribas ir, pasitelkdamas savo patirtį, renginio dalyviams pristačiau didžiausius laukiančius iššūkius, kurių pagrindinis, pirmiausia, rasti būdus įpareigoti gretimas savivaldybes susitarti tarpusavyje. Tai nėra lengva, bet tikiu, kad reikiami mechanizmai bus rasti. Klaipėda šioje srityje tikrai turi, kuo pasidalinti, tikiuosi, turėsiu galimybę prisidėti ir savo patirtimi.

Iki 2027-ųjų laukia labai įdomus periodas, kuomet visoje Lietuvoje matysime pastebimai besikeičiančius, elektrifikuojamus ir jaunėjančius autobusus, visos Lietuvos laukia ir ypatingas dviračių takų proveržis, kurių jungimas į bendrą tinklą keliones dviračiais gali padaryti kur kas prasmingesnėmis.

Netikėta ir įdomi konferencijos dalis buvo ir apie laivybos Nemuno vandens keliu atnaujinimą. Turime realias galimybes transportuoti krovinius į Klaipėdos jūrų uostą Nemunu, taip iš dalies nuimdami valstybės kelių apkrovą sunkiasvoriu transportu. Viena plaukianti barža tokių transporto priemonių skaičių keliuose į Klaipėdą galėtų sumažinti mažiausiai 40 vnt.

Na ir labiausiai širdį pradžiuginusi dalis – kauniečių komanda, kuri sukūrė lietuvišką elektroninio bilieto sistemą su plačiomis galimybėmis, galinčią tapti populiariu produktu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.